Amerikiečių mokslininkai atskleidė: nematoma magminė kepurė sulaiko Jeloustouno supervulkaną nuo katastrofiško išsiveržimo.
Šis atradimas, paremtas pažangiausiais seisminiais tyrimais, parodė, kad po kaldera slypi sudėtingas rezervuaras, kuris stabilizuoja magmos spaudimą.
Kartais vulkanas vis dar demonstruoja aktyvumo ženklus – geizeriai, garai, mineralai, bet specialistai tai vadina „draugiška ramybe“.
Svarbiausias stabilumo veiksnys – porėta, bet tanki magminė kepurė, prisotinta vandens garų ir CO₂, kuri reguliuoja spaudimą.
Modernios technologijos, tokios kaip mažų seisminių bangų siuntimas ir šimtai jutiklių, padėjo mokslininkams sukurti tikslų trimačio žemės plutos modelį.
Rezultatai rodo, kad viduje esantis skystis ir dujos užtikrina sistemos pusiausvyrą milijonus metų.
Lakiųjų medžiagų dalis (apie 14 %) yra mažesnė nei pavojingesnių ugnikalnių.
Skaičiavimai patvirtina: gigantiško išsiveržimo rizika per metus – vos 0,00014 %.
Dėl to šiuolaikinės stebėjimo sistemos nuolat seka galimus pokyčius.
