Naujausias technologijų bendrovės „StrongPoint“ užsakymu atliktas apsipirkimo įpročių tyrimas atskleidė, kad Lietuvos pirkėjai vis labiau renkasi greitį. Beveik pusė (49 proc.) apklaustųjų pirmenybę teikia savitarnos kasoms, o net 61 proc. lietuvių mano, kad jose apsiperka greičiau. Ir nors pirkėjai džiaugiasi išvengiantys eilių, tyrimas rodo, kad labiausiai apsipirkimo patirtį pagerintų sklandesnis amžiaus patvirtinimo procesas savitarnoje.
„Šie rezultatai atskleidžia, kad savitarnos kasos Lietuvoje iš apsipirkimo alternatyvos tapo standartu. Kartu su šiuo pokyčiu auga ir pirkėjų lūkesčiai.
Tai, kas anksčiau buvo inovacija, dabar yra kasdienybė, todėl net menkiausi trikdžiai savitarnos kasose tampa labiau pastebimi. Tyrimas išryškino vieną didžiausių kliūčių siekiant visiško sklandumo – būtinybę kviesti parduotuvės darbuotoją perkant prekes su amžiaus apribojimu.
Būtent čia matome didžiausią potencialą inovacijoms tokioms kaip automatinis DI amžiaus patvirtinimas savitarnoje. Mūsų, kaip technologijų partnerių, tikslas yra pašalinti šiuos paskutinius barjerus, kad pirkėjai apsipirktų kaip įmanoma greičiau ir paprasčiau“, – teigia Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.
Ko lietuviai tikisi iš savitarnos?
Nors savitarnos kasos vertinamos teigiamai, reprezentatyvus Lietuvos visuomenės tyrimas parodė, kad pirkėjai susiduria su tam tikromis problemomis, kurios formuoja jų lūkesčius dėl ateities sprendimų.
Jaunesni ir didmiesčiuose gyvenantys pirkėjai labiau atviri naujovėms, o vyresni bei regionuose gyvenantys labiau vertina tradicines kasas ir žmogišką bendravimą.
Didžiausias iššūkis – būtinybė laukti darbuotojo patvirtinimo perkant alkoholį ar tabaką, su tuo susiduria 46 proc. apklaustųjų.
Pasak R. Mažulio, šie sunkumai tiesiogiai atsispindi pirkėjų pageidavimuose. Pagrindinis jų noras – galimybė apsipirkti ir atsiskaityti greitai, patogiai bei be trikdžių (37 proc.), o taip pat tikimasi, kad techninės problemos bus mažinamos ir savitarnos kasos bus tobulinamos.
Tokius lūkesčius turi kas penktas apklausoje dalyvavęs lietuvis (22 proc.).
Sprendžiant šias problemas Lietuvoje jau testuojamas naujas sprendimas: prekybos tinkle „Iki“ Vilniaus parduotuvėje pradėtas pilotinis projektas, kuriame įdiegta dirbtinio intelekto pagrindu veikianti automatinė amžiaus atpažinimo sistema. R. Mažulis pažymi, kad amžiaus patikrinimo procesas naudojant DI sutrumpėja nuo vidutiniškai 30 iki mažiau nei 10 sekundžių.
Tai leidžia sumažinti laukimo laiką pirkėjams ir suteikia darbuotojams daugiau galimybių skirti dėmesį tiesioginei pagalbai klientams, taip sprendžiant vieną iš labiausiai erzinančių savitarnos apsipirkimo aspektų.
Savitarnos ateitis priklauso nuo pirkėjų požiūrio į naujoves
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos pirkėjų požiūris į technologijas nėra vienalytis – išryškėja dvi skirtingos grupės. Viena jų – dažniausiai jaunesnio amžiaus, didmiesčių gyventojai, kurie yra atviri naujovėms, teigiamai vertina augančią automatizaciją ir nori modernių, inovacijomis paremtų sprendimų.
Kita grupė – vyresnio amžiaus, mažesnių miestelių ar kaimų gyventojai, kurie pirmenybę teikia įprastoms kasoms, vertina gyvą kontaktą su darbuotojais ir yra labiau skeptiški naujovėms. Tyrimo duomenimis, pirmoji, technologiškai pažangesnė pirkėjų grupė yra didesnė ir, tikėtina, ateityje tik augs.
„Žvelgiant į ateitį, didesnė dalis pirkėjų prekybos vietas po 5–10 metų įsivaizduoja gerokai modernesnes: su daugiau automatizacijos, robotizacijos ir DI sprendimų. Šią viziją patvirtina ir pirkėjų lūkesčiai. Pati geidžiamiausia ateities technologija yra galimybė išeiti iš parduotuvės be jokio sustojimo kasoje, atsiskaitant automatiškai.
Tai dar kartą parodo, kad greitis ir siekis išvengti bet kokių trikdžių išlieka pagrindiniais veiksniais, skatinančiais technologinę pažangą mažmeninėje prekyboje“, – apibendrina R. Mažulis „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.
„StrongPoint“ užsakymu atliktas tyrimas vyko 2025 m. liepos 14–28 dienomis. Jo metu buvo vykdyta internetinė apklausa (CAWI), kurioje dalyvavo 1002 respondentai. Apklausta reprezentatyvi 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų imtis, kurie yra atsakingi už maisto ar buities prekių pirkimą, taikant kvotas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietovę. Nurodoma, kad tyrimo rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.
