Daugelis žmonių pastebi, kad su amžiumi tam tikras maistas tampa sunkiau toleruojamas. Viena iš galimų priežasčių – žarnyno epitelio pažeidimai. Šis itin plonas, vieno sluoksnio ląstelių barjeras dengia žarnyno vidų ir yra būtinas normaliam virškinimui bei maistinių medžiagų pasisavinimui.
Sveikomis sąlygomis žarnyno epitelis atsinaujina kas 3–5 dienas, tačiau senėjimas ar vėžio gydymui taikoma spindulinė terapija gali šį procesą smarkiai sutrikdyti. Kai regeneracija sulėtėja arba sustoja, didėja uždegimas ir gali išsivystyti vadinamasis „nesandaraus žarnyno“ sindromas.
CAR T ląstelės – ne tik vėžiui
Mokslininkai iš Cold Spring Harbor Laboratory atrado netikėtą sprendimą. Jie pritaikė CAR T-ląstelių terapiją – pažangią imunoterapijos formą, dažniausiai naudojamą tam tikrų vėžio formų gydymui – žarnyno regeneracijai skatinti.
Terapijos esmė – taikytis į senstančias (senescentines) ląsteles, kurios kaupiasi organizme su amžiumi. Šios ląstelės nebesidalija, bet ir nežūsta, todėl trikdo audinių atsinaujinimą ir skatina uždegimą. Ankstesniuose tyrimuose CSHL mokslininkų komanda jau buvo parodžiusi, kad specialiai sukurti anti-uPAR CAR T limfocitai gali selektyviai pašalinti tokias ląsteles pelėse, pagerindami jų medžiagų apykaitą.
Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus
Naujausio tyrimo metu CAR T ląstelės buvo suleistos tiesiai į jaunų ir senų pelių žarnyną. Pasak tyrimo vadovės Corinos Amor Vegas, poveikis buvo ryškus abiem atvejais: sumažėjo uždegimas, pagerėjo maistinių medžiagų pasisavinimas, o pažeistas epitelis atsinaujino gerokai greičiau.
Ypač svarbu tai, kad terapija padėjo apsaugoti žarnyną nuo spindulinės terapijos sukeltų pažeidimų. Pelėms, kurios gavo CAR T ląstelių, žarnyno funkcija išliko geresnė net iki vienerių metų po vienkartinio gydymo.
Šio tyrimo reikšmė neapsiriboja laboratorinėmis pelėmis. Tyrėjai taip pat aptiko įtikinamų įrodymų, kad anti-uPAR CAR T ląstelės skatina regeneraciją ir žmogaus žarnyno bei storosios žarnos ląstelėse, augintose laboratorijoje. Tai leidžia manyti, kad technologija gali būti pritaikoma ir klinikinėje praktikoje.
Ypač didelį susidomėjimą šis metodas kelia vyresnio amžiaus žmonių medicinoje. Senėjant organizmui, žarnyno barjero silpnėjimas siejamas ne tik su virškinimo problemomis, bet ir su sisteminiu uždegimu, imuninės sistemos disbalansu bei lėtinių ligų progresavimu. Jei būtų įmanoma saugiai atkurti žarnyno epitelio atsinaujinimą, tai galėtų turėti poveikį visam organizmui.
Ne mažiau svarbi ir onkologinė perspektyva. Daugelis vėžiu sergančių pacientų patiria ilgalaikius žarnyno pažeidimus po radioterapijos, ypač gydant dubens ar pilvo sritį. Šiuo metu gydymo galimybės dažniausiai apsiriboja simptomų mažinimu. CAR T pagrindu sukurta terapija galėtų tapti pirmuoju metodu, kuris ne tik saugo, bet ir aktyviai atstato pažeistą audinį.
Tiesa, mokslininkai pabrėžia, kad iki klinikinių tyrimų dar reikia laiko. Reikia įvertinti saugumą, galimą šalutinį poveikį ir optimalią gydymo formą žmonėms. Vis dėlto, kaip pažymi tyrimo bendraautorius Semiras Beyazas, šis darbas yra „vienas svarbus žingsnis ilgame kelyje siekiant suprasti, kaip galime geriau padėti senstančiam organizmui gyti“.
Jei ateities tyrimai patvirtins šiuos rezultatus, CAR T-ląstelės gali tapti ne tik vėžio, bet ir su amžiumi susijusių audinių nykimo gydymo įrankiu – tai būtų visiškai naujas imunoterapijos etapas.
Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad žarnynas nėra tik virškinimo organas. Jis veikia kaip imuninės sistemos, metabolizmo ir net smegenų funkcijų reguliatorius. Neatsitiktinai apie 70 % žmogaus imuniteto ląstelių yra susijusios būtent su žarnynu.
Senstant organizmui, žarnyno epitelio gebėjimas greitai atsinaujinti silpnėja. Dėl to pro žarnyno sienelę į kraują gali patekti bakterijų fragmentai ir toksinai, sukeldami lėtinį, žemo lygio uždegimą. Mokslininkai šį reiškinį vadina „uždegiminiu senėjimu“ (inflammaging), kuris siejamas su širdies ligomis, diabetu ir net neurodegeneraciniais sutrikimais.
Būtent todėl galimybė atkurti žarnyno regeneraciją laikoma itin perspektyvia. Jei žarnyno barjeras veikia tinkamai, jis ne tik gerina maistinių medžiagų pasisavinimą, bet ir mažina viso organizmo uždegiminę apkrovą.
Įdomu tai, kad senescentinės ląstelės, į kurias taikosi CAR T terapija, veikia tarsi „blogi kaimynai“. Nors jos pačios nebesidaugina, jos išskiria signalines molekules, kurios stabdo aplinkinių sveikų ląstelių atsinaujinimą. Jas pašalinus, audiniai tarsi gauna „žalią šviesą“ atsikurti.
Ekspertai pabrėžia, kad tokie atradimai keičia požiūrį į senėjimą. Jis vis dažniau vertinamas ne kaip neišvengiamas procesas, o kaip biologinių sistemų disbalansas, kurį tam tikrose vietose galima koreguoti. Žarnynas šioje schemoje tampa vienu svarbiausių taikinių, galinčių paveikti viso organizmo sveikatą.
