Daugelį dešimtmečių žmonės tikėjo paprasta taisykle: norint sužinoti, kiek „žmogiškų metų“ yra šuniui, reikia jo amžių padauginti iš septynių. Tačiau naujas mokslinis tyrimas rodo, kad ši formulė ne tik netiksli, bet ir visiškai klaidinanti. Pasirodo, šunys sensta labai netolygiai: pirmaisiais gyvenimo metais jie „praeina“ beveik visą žmogaus vaikystę ir jaunystę, o vėliau senėjimo tempas smarkiai sulėtėja.
Šis darbas buvo paskelbtas biologinių tyrimų platformoje „bioRxiv“ ir jau dabar keičia mūsų supratimą apie tai, ką iš tikrųjų reiškia gyvūno amžius.
Kaip mokslininkai iš tikrųjų matuoja biologinį amžių?
Tyrimo pagrindas yra vadinamosios metilinimo laikrodžiai – vienas tiksliausių šiandien žinomų būdų įvertinti biologinį organizmo amžių.
Šis metodas remiasi epigenetika. Ant mūsų DNR su amžiumi atsiranda arba išnyksta tam tikros cheminės žymės – metilo grupės. Jos nekeičia pačios DNR sekos, bet keičia genų aktyvumą. Būtent šių žymių raštas leidžia nustatyti ne kalendorinį, o biologinį amžių, kuris parodo, kiek organizmas yra „nusidėvėjęs“ lyginant su kitais.
Kitaip tariant, tai ne tai, kiek tau metų pagal pasą, o tai, kiek metų tavo kūnui pagal būklę.
Kodėl tyrimui buvo pasirinkti labradorai?
Mokslininkų komandai, vadovaujamai Tinos Wang iš Kalifornijos universiteto, reikėjo palyginti žmonių ir šunų senėjimą kuo tiksliau.
Tam jie:
- ištyrė 104 labradorų retriverių DNR nuo gimimo iki 16 metų
- palygino ją su 320 žmonių DNR nuo 0 iki 103 metų
Labradorai buvo pasirinkti neatsitiktinai. Tai viena geriausiai ištirtų veislių, pasižyminti gana vienoda genetika, todėl duomenys yra patikimesni ir mažiau „triukšmingi“.
Netikėtas atradimas: šunų ir žmonių DNR sensta panašiais etapais
Tyrėjai nustatė, kad:
- egzistuoja bendros DNR sritys, kurios „persijungia“ su amžiumi tiek žmonėms, tiek šunims
- jauni šunys pagal metilinimo modelius primena vaikus
- seni šunys – pagyvenusius žmones
Tačiau svarbiausias atradimas buvo kitas: šuns ir žmogaus amžiaus santykis nėra tiesinis.
Šuo:
- pirmaisiais metais labai greitai „pasensta“
- o vėliau senėjimo tempas vis labiau lėtėja
Nauja formulė, kuri pakeičia viską
Remdamiesi duomenimis, mokslininkai išvedė naują formulę:
Žmogaus amžius = 16 × ln(šuns amžius) + 31
Kur „ln“ yra natūralusis logaritmas.
Ką tai reiškia praktiškai?
- 1 metų šuo ≈ 31 metų žmogus
- 4 metų šuo ≈ 52 metų žmogus
- toliau senėjimas vyksta daug lėčiau, nei manyta anksčiau
Tai reiškia, kad šuo labai greitai „užauga“, bet vėliau sensta ne taip drastiškai, kaip rodo senoji „kart septyni“ taisyklė.
Biologiniai vystymosi etapai tai patvirtina
Mokslininkai palygino ir realius vystymosi etapus:
- šuniukams dantys pradeda dygti maždaug po 7 savaičių
- žmonėms tai atitiktų apie 9 mėnesių amžių
Vidutinė labradorų gyvenimo trukmė – apie 12 metų. Pagal epigenetinius duomenis tai maždaug atitinka 70 metų žmogaus gyvenimą.
Ar šis metodas tinka ir kitiems gyvūnams?
Kad patikrintų, ar sistema universali, mokslininkai pritaikė vadinamuosius „šuns metilinimo laikrodžius“, sudarytus iš 439 DNR vietų, pelėms, naudodami ankstesnių tyrimų duomenis.
Rezultatas buvo stulbinantis: net pagal „šuns skalę“ buvo aiškiai matyti, kad pelės, kurioms ribojamas kalorijų kiekis, sensta lėčiau.
Tai patvirtino, kad metodas fiksuoja tikrą biologinį senėjimą, o ne tik kalendorinį laiką.
Kodėl tai svarbu ne tik smalsiems šeimininkams?
Šis tyrimas turi labai rimtų praktinių pasekmių.
Šunys vis dažniau naudojami:
- senėjimo tyrimuose
- vaistų nuo senėjimo testavime
- ilgaamžiškumo programose
Pavyzdžiui, vyksta Dog Aging Project, kuriame tiriamas rapamicino poveikis šunų gyvenimo trukmei.
Nauji epigenetiniai laikrodžiai leidžia:
- stebėti ne tik ligas
- bet ir patį senėjimo procesą
- ir jo sulėtėjimą ar pagreitėjimą
Dar svarbiau: šie duomenys gali būti perkelti ir žmogui.
Ar ateityje bus galima „atsukti“ biologinį laiką?
Mokslininkai pabrėžia, kad:
- jau sukurti „vaikiški“ metilinimo laikrodžiai
- jau gauti pirmieji duomenys, kad epigenetinį amžių kai kuriais atvejais galima šiek tiek „atsukti atgal“
Tai reiškia, kad ateityje amžius gali būti suvokiamas ne kaip neišvengiamas skaičius, o kaip biologiškai valdomas procesas.
Amžius nėra tik skaičius pase
Šis tyrimas keičia ne tik mūsų požiūrį į šunis. Jis keičia požiūrį į mus pačius.
Pasirodo, svarbiausia ne tai, kiek metų praėjo, o tai, kaip greitai sensta tavo kūnas.
Mokslininkai sukūrė naują, moksliškai pagrįstą būdą versti šuns amžių į žmogaus amžių, paremtą epigenetiniais „metilinimo laikrodžiais“. Paaiškėjo, kad šunys labai greitai „pasensta“ pirmaisiais gyvenimo metais, o vėliau senėjimas smarkiai sulėtėja. Nauja formulė visiškai paneigia senąją taisyklę „kart septyni“.
