Pirmą kartą per kelis šimtmečius mokslininkai priartėjo prie atsakymo į klausimą, kuris ilgą laiką buvo laikomas beveik neįmanomu: kaip iš tikrųjų kalbėjo senovės Britanijos ir Airijos gyventojai dar iki Romos imperijos laikų.
Tai ne mitas, ne literatūrinė rekonstrukcija ir ne spėjimai, o sistemingas, akademiškai pagrįstas darbas, kuris jau dabar keičia Europos kalbų istorijos supratimą.
Ilgą laiką ankstyvosios keltų kalbos buvo žinomos tik iš fragmentų: pavienių vietovardžių, romėnų autorių užrašytų vardų ir trumpų įrašų akmenyse.
Dabar šie išsibarstę duomenys pirmą kartą sujungti į vieną visumą.
Kodėl senovės keltų kalbos iki šiol buvo beveik nepažinios
Skirtingai nei lotynų ar graikų kalbos, senovės keltų kalbos neturėjo gausios rašytinės tradicijos. Dauguma žmonių kalbėjo, bet nerašė. Jei kažkas ir buvo užrašyta, tai dažniausiai padarė romėnų raštininkai, kurie fiksavo vietinius vardus, vietovardžius ar karinius terminus, dažnai juos iškraipydami pagal savo fonetiką.
Todėl kalbininkai ilgą laiką susidūrė su trimis problemomis:
- itin trumpais tekstais
- skirtingais laikotarpiais užrašytais šaltiniais
- neaiškia tarpusavio sąsaja tarp atskirų fragmentų
Iki šiol niekas nebuvo bandęs sujungti visus šiuos šaltinius į vieną nuoseklią kalbinę sistemą.
Aberistvito universiteto projektas, pakeitęs situaciją
Lūžis įvyko Velse, Aberistvito universitete, kur buvo pradėtas ambicingas projektas – pirmasis išsamus senųjų keltų kalbų žodynas, apimantis Britaniją ir Airiją laikotarpiu iki maždaug 500 metų.
Projektui vadovavo daktaras Simon Rodway, Velso ir keltų studijų specialistas, o tyrimus finansavo trejų metų dotacija iš Leverhulme Trust. Pagrindinis tikslas buvo ne tiesiog surinkti žodžius, bet:
- sujungti ankstyviausius kalbinius liudijimus
- palyginti juos su viduramžių keltų tekstais
- atsekti garsų, reikšmių ir formų raidą per šimtmečius
Tai pirmas kartas, kai tokio masto darbas atliekamas sistemiškai.
Kuo šis žodynas skiriasi nuo ankstesnių bandymų
Iki šiol daug kalbų apie senovės keltus rėmėsi spėjimais, romantizuotomis teorijomis ar nacionalistinėmis interpretacijomis. Naujas žodynas daro tai, ko anksčiau trūko:
- aiškiai atskiria faktus nuo interpretacijų
- parodo, kurie teiginiai turi lingvistinį pagrindą
- paneigia nepagrįstas teorijas, kurios ilgą laiką buvo kartojamos
Pasak projekto vadovo, surinkus visus žinomus duomenis į vieną referencinį rinkinį, tapo įmanoma objektyviai vertinti ankstesnius teiginius apie kalbos kilmę ir raidą.
Kokias kalbas apima šis tyrimas
Žodynas apima keltų kalbas, kuriomis buvo kalbama iki maždaug 500 metų, tai yra dar prieš susiformuojant šiandieninėms kalbinėms riboms. Iš šių ankstyvųjų formų vėliau išsivystė:
- valų kalba
- airių kalba
- škotų gėlų kalba
- manksų kalba
- bretonų kalba
- kornų kalba
Svarbiausia tai, kad bendros šių kalbų šaknys vis dar atpažįstamos net ir šiandien.
Kaip vienas žodis atskleidžia tūkstantmečių istoriją
Puikus pavyzdys yra žodis „jūra“. Šiuolaikinėje valų kalboje vartojamas žodis môr, o senosios airių kalbos atitikmuo – muir. Abu jie kilo iš dar senesnės bendros formos.
Ši forma aptinkama ir ankstyvuosiuose vietovardžiuose:
- Moridunum, šiandien žinomas kaip Karmartenas
- Morikambe, dabartinis Morekambo miestas Anglijoje
Tai rodo, kad kalba veikė ne tik kasdienį bendravimą, bet ir kraštovaizdžio suvokimą bei vietų įvardijimą.
Iš kur buvo gauti kalbiniai duomenys
Tyrėjai rėmėsi labai skirtingais šaltiniais, kurių kiekvienas pateikė dalį dėlionės:
- graikų ir lotynų autoriai, aprašę Britaniją ir Airiją
- romėnų laikotarpio įrašai Britanijoje
- akmeniniai užrašai
- ogam rašto paminklai
Ypač svarbų vaidmenį suvaidino ogam raštas – viena seniausių rašymo sistemų, siejamų su keltų kalbomis.
Kas yra ogam ir kodėl jis toks svarbus
Ogam raštas naudojo tiesias linijas, išraižytas palei akmens kraštą. Šis raštas buvo paprastas, bet funkcionalus, ir dažniausiai naudotas vardams bei giminės priklausomybei žymėti.
Nors ogam tekstai trumpi, jie suteikia:
- tiesioginį kalbos liudijimą
- autentišką garsų struktūrą
- informaciją apie ankstyvą fonetiką
Be šių akmenų, dauguma senųjų kalbos formų būtų visiškai dingusios.
Ar prieš keltus Britanijoje ir Airijoje egzistavo kitos kalbos
Vienas įdomiausių tyrimo aspektų – bandymas atsakyti į klausimą, ar prieš keltų kalbas arba greta jų egzistavo nekeltinės kalbos.
Archeologiniai ir genetiniai duomenys rodo, kad regionas buvo daugiakalbis. Tačiau kalbiniai įrodymai yra labai riboti. Tyrėjai pabrėžia, kad:
- galimi ankstesnių kalbų pėdsakai
- kai kurie vietovardžiai gali būti nekilę iš keltų kalbų
- tačiau aiškių lingvistinių struktūrų kol kas nepakanka
Tai palieka erdvės ateities tyrimams.
Kodėl šis atradimas svarbus ne tik kalbininkams
Šis projektas keičia ne tik kalbotyros, bet ir istorijos, archeologijos bei kultūros studijų lauką. Kalba atspindi:
- socialinę struktūrą
- pasaulėžiūrą
- santykį su gamta
- politinius ryšius
Suprasdami kalbą, mokslininkai gali tiksliau rekonstruoti, kaip žmonės mąstė ir gyveno dar iki rašytinės istorijos.
Kaip šis žodynas gali pakeisti ateities tyrimus
Pirmą kartą tyrėjai turi:
- vieningą atskaitos tašką
- patikimą duomenų bazę
- galimybę lyginti kalbas per ilgą laikotarpį
Tai leidžia ne tik geriau suprasti praeitį, bet ir:
- tikslinti archeologinių radinių interpretacijas
- peržiūrėti kai kuriuos istorinius pasakojimus
- kritiškai įvertinti populiarius mitus apie keltus
Ką tai reiškia šiandienos Europai
Šis darbas primena, kad Europos kultūrinė tapatybė nebuvo sukurta staiga. Ji formavosi per šimtmečius, per kalbas, kurios keitėsi, jungėsi ir skilo.
Senovės keltų kalbos nėra tik akademinė tema. Jos yra:
- šiuolaikinių kalbų pagrindas
- regioninių tapatybių šaknys
- gyvas ryšys su priešromėniška Europa
Tai vienas reikšmingiausių pastarojo meto lingvistinių pasiekimų Europoje. Nors daugelis senovės keltų balsų seniai nutilo, jų kalba pagaliau pradeda skambėti aiškiau. Šis žodynas ne tik atkuria praeitį, bet ir primena, kiek daug dar lieka neatrasta po mūsų kalbų paviršiumi.
