NASA skraidanti observatorija SOFIA, įrengta “Boeing 747SP” lėktuve, prieš pusantrų metų buvo „nurašyta“, tačiau jos surinkti duomenys vis dar naudingi mokslui.
Naudodamasi infraraudonųjų spindulių teleskopo surinkta informacija, mokslininkų komanda pirmą kartą tiesiogiai pastebėjo vandenį uoliniuose Saulės sistemos asteroiduose.
Šie duomenys pasitarnaus tobulinant sistemos planetų ir gyvybės Žemėje evoliucijos modelį.
Prieš kelerius metus, kai NASA SOFIA reguliariai kilo į stratosferą, mokslininkų grupė ją panaudojo aptikti vandens molekules viename iš Mėnulio pietinio ašigalio kraterių.
Pagal matavimus ten buvo 355 ml/m3 vandens. Vanduo buvo chemiškai susijungęs su mineralais, tačiau jo molekulės buvo aiškiai aptinkamos vidutinio infraraudonojo spektro diapazone.
Pasinaudodami ankstesne patirtimi, Pietvakarių tyrimų instituto (JAV) mokslininkai nusprendė vandens ieškoti keturiuose uolėtuose astroiduose pagrindinėje juostoje tarp Marso ir Jupiterio.
Tyrimui buvo pasirinkti Iris, Parthenope, Melpomene ir Massalia. Vandens molekulės buvo aiškiai atpažįstamos Iris ir Massalia signaluose, o Parthenope ir Melpomene signalai buvo paskendę triukšme.
Tiesioginis vandens stebėjimas uolėtuose asteroiduose rodo, kad vanduo planetose ir Žemėje taip pat galėjo atsirasti iš uolėtų asteroidų, kurie anksčiau buvo laikomi visiškai bevandeniais.
Tokie dangaus kūnai susiformavo arčiau žvaigždžių ir buvo laikomi bevandeniais, tuo tarpu tolimesniuose asteroiduose dėl išlikusio ledo vandens turėjo būti pakankamai daug, kad jis būtų svarbus vandens susidarymui planetose.
SOFIA duomenys rodo, kad uoliniai asteroidai taip pat prisidėjo prie planetų papildymo vandeniu.
Žinios apie vandens pasiskirstymą planetų sistemose padės geriau suprasti, kaip susidarė sąlygos biologinės gyvybės užuomazgų centrams formuotis.
Tos pačios sąlygos daug kartų pasikartos ir kitose žvaigždžių sistemose, o tai nukreips ateivių gyvybės paieškas labiausiai tikėtinu keliu, vedančiu prie rezultatų.
