Po JAV paviršiumi slypi giluminė jėga, kuri nepastebimai, bet nuosekliai keičia žemyno struktūrą.
Naujas tyrimas, publikuotas žurnale Nature Geoscience, rodo, kad Šiaurės Amerikos pluta kai kuriose vietose pradeda slinkti žemyn, lyg būtų traukiama į Žemės gelmes.
Šio reiškinio šaknys slypi senovinėje Farałono vandenyno plokštėje, kuri kadaise slinko po Šiaurės Amerikos kontinentu.
Dabar jos fragmentai nuskendę apie 660 km gilyn, tačiau jie vis dar veikia žemyno struktūrą, ypač nuo Mičigano iki Alabamos.
Mokslininkų vertinimu, žemės pluta šiuose regionuose praranda tvirtą pagrindą, nes sunkūs uolienų „gniutulai“ atsiskiria nuo pagrindinės žemės struktūros ir slenka į mantiją – plastišką vidinį sluoksnį tarp branduolio ir paviršiaus.
Tai ne staigus pavojus, tačiau ilgainiui gali lemti paviršiaus deformacijas, o regionų geologija – pasikeisti negrįžtamai.
Kol kas jokių grėsmių žmonėms ar infrastruktūrai nėra, nes procesas yra itin lėtas – jis skaičiuojamas milijonais metų.
Tyrimas ne tik keičia mūsų supratimą apie žemynų struktūrą, bet ir primena, kad Žemės paviršius – dinamiška sistema, kuri nuolat kinta, net jei šie pokyčiai mums nematomi.
