Dar visai neseniai manyta, kad sudėtingi medžioklės metodai, tokie kaip nuodų naudojimas ginkluose, atsirado palyginti vėlai žmonijos istorijoje. Tačiau naujas mokslinis atradimas Pietų Afrikoje šią nuomonę apverčia aukštyn kojomis.
Tyrėjai nustatė, kad priešistoriniai medžiotojai rinkėjai jau prieš maždaug 60 000 metų naudojo augalinius nuodus ant akmeniniais antgaliais ginkluotų strėlių.
Šis atradimas ne tik perrašo žmonijos technologinės raidos istoriją, bet ir parodo, kad ankstyvieji žmonės mąstė gerokai strategiškiau, nei iki šiol manyta.
Netikėtas radinys Pietų Afrikos uolų slėptuvėje
Mokslininkų komanda ištyrė dešimt kvarcinių strėlių antgalių, rastų Pietų Afrikos Respublikos KwaZulu-Natal provincijoje, uolų slėptuvėje, vadinamoje Umhlatuzana. Šis archeologinis sluoksnis buvo datuotas maždaug 60 000 metų senumo laikotarpiu.
Pasitelkę modernius mikromolekulinės analizės metodus, tyrėjai ant antgalių paviršiaus aptiko aiškių toksiškų medžiagų pėdsakų. Tai buvo ne atsitiktinė tarša, o sąmoningai panaudoti augaliniai nuodai.
Augalas, kuris tapo mirtinu ginklu
Analizė atskleidė, kad ant strėlių buvo rasta dviejų stipriai toksiškų alkaloidų: bufandrinų ir epibufanizinų. Šias medžiagas gamina augalas Boophone disticha, Pietų Afrikoje žinomas kaip labai nuodingas ir pavojingas.
Profesorė Marlize Lombard iš Johanesburgo universiteto pripažino, kad ją nustebino atradimas, jog net penkiuose antgaliuose buvo rasta to paties augalo nuodų. Tai reiškia, kad kalbame ne apie atsitiktinį bandymą, o apie sistemingai taikytą technologiją.
Šis augalas Pietų Afrikoje buvo žinomas ir naudojamas dar istoriniais laikais. Jį XVIII amžiuje aprašė švedų gamtininkas Karlas Peteris Thunbergas, stebėjęs, kaip vietiniai medžiotojai jo toksinais tepa strėles.
Ryšys tarp priešistorės ir istorinių laikų
Įdomu tai, kad mokslininkai ištyrė ir keletą strėlių antgalių, kuriuos dar XVIII amžiuje buvo surinkęs pats Thunbergas. Juose buvo rasti tie patys alkaloidai kaip ir 60 000 metų senumo radiniuose.
Tai rodo ne „užstrigusį laiką“, o priešingai. Tai liudija nepaprastai ilgą ir nenutrūkstamą technologinės tradicijos perdavimą iš kartos į kartą.
Kaip pabrėžia profesorė Lombard, tai nereiškia, kad dabartiniai Kalahario medžiotojai yra primityvūs. Tai reiškia, kad jų protėviai jau labai seniai buvo pasiekę aukštą technologinį ir strateginį lygį.
Kodėl šis atradimas toks svarbus?
Iki šiol seniausi patvirtinti nuodų naudojimo ginkluose įrodymai Afrikoje siekė tik apie 6700 metų ir buvo rasti Krugerio oloje. Egipte panašūs radiniai buvo datuojami maždaug 4000 metų senumo laikotarpiu.
Naujas atradimas šią ribą pastumia net 50 000 metų atgal.
Tai reiškia, kad sudėtingas cheminis mąstymas, augalų savybių pažinimas ir technologinis planavimas atsirado gerokai anksčiau, nei iki šiol manyta.
Nuodingos strėlės nebuvo skirtos momentinei mirčiai
Šie ginklai nebuvo sukurti tam, kad gyvūnas kristų vietoje. Maži akmeniniai antgaliai buvo specialiai suformuoti taip, kad po smūgio nulūžtų ir liktų po oda.
Tokiu būdu nuodai lėtai plisdavo organizme, o gyvūnas silpdavo per kelias valandas ar net dienas.
Medžiotojai tada sekdavo sužeistą gyvūną dideliais atstumais, kol šis galų gale nebegalėdavo pabėgti.
Išmanus būdas taupyti energiją
Stokholmo universiteto profesorius Svenas Isakssonas paaiškina, kad tokia strategija leido ženkliai sumažinti laiką ir energiją, reikalingą medžioklei.
Užuot bandę fiziškai nugalėti stiprų ir greitą gyvūną, žmonės pasitelkdavo chemiją ir kantrybę.
Manoma, kad tokiu būdu buvo medžiojamos antilopės, zebrai ar net žirafos.
Ar priešistoriniai žmonės buvo panašesni į mus, nei galvojome?
Pasak profesorės Lombard, šis atradimas aiškiai rodo, kad senovės žmonės savo techniniu mąstymu ir planavimu nebuvo taip jau toli nuo šiuolaikinio žmogaus.
Jie:
- suprato augalų savybes
- mokėjo išgauti ir naudoti nuodus
- planavo medžioklės strategijas kelioms dienoms į priekį
- kūrė sudėtingus įrankius su aiškia funkcija
Tai ne primityvūs išgyvenimo bandymai, o aukšto lygio technologinis mąstymas savo laikmečiui.
Ką tai reiškia mūsų civilizacijos istorijai?
Šis atradimas dar kartą patvirtina, kad žmonijos pažanga nevyko staigiais šuoliais tik pastaraisiais tūkstančiais metų. Ji prasidėjo daug anksčiau, giliai akmens amžiuje, kai mūsų protėviai jau kūrė sudėtingas technologijas, derino biologines žinias su praktika ir planavo veiksmus strategiškai.
Tai keičia mūsų požiūrį į tai, kas iš tiesų yra „modernus žmogus“.
Mokslininkai Pietų Afrikoje aptiko įrodymų, kad žmonės naudojo augalinius nuodus strėlėse jau prieš 60 000 metų. Tai dešimtimis tūkstančių metų atgal perkelia sudėtingų medžioklės technologijų pradžią ir rodo, kad ankstyvieji žmonės buvo gerokai išmanesni, nei manyta.
Priešistorinis žmogus nebuvo tik primityvus išgyventojas. Jis buvo strategas, technologas ir gamtos chemijos žinovas, gebėjęs panaudoti aplinkos išteklius taip, kaip net šiandien laikytume pažangiu sprendimu.
