Ispaniškasis gripas – viena mirtiniausių pandemijų žmonijos istorijoje, nusinešusi net iki 100 milijonų gyvybių.
Šiandien, po daugiau nei šimtmečio, tarptautinė mokslininkų grupė atliko neįtikėtiną pažangą: jie atkūrė ir ištyrė šio gripo viruso genomą iš unikalios 1918 metų aukos audinio.
Šis atradimas ne tik papildo žinias apie pandemijos kilmę, bet ir atskleidžia, kaip būtent mutacijos virusą pavertė tokia žalinga jėga.
Unikalus genetinis lobis iš praeities
Tyrėjai, vadovaujami Bazelio universiteto specialistų, išformalinėtoje 1918 metų aukos plaučių audinio mėginyje aptiko išsaugotas viruso RNR molekules.
Tokia galimybė buvo beveik neįmanoma – tuo metu nebuvo jokių technologijų išlaikyti genomo pėdsakus, o audinių saugojimas formalinu dar labiau apsunkino procesą.
Šis radinys – tikras stebuklas mokslo pasaulyje ir vertingas langas į praeitį.
Mutacijos, kurios pakeitė pasaulį
Analizė parodė, kad ispaniškojo gripo virusas perėmė tris lemiamas mutacijas, kurios leido jam plisti ir tapti ypač mirtinu. Dvi iš jų slopino MxA baltymą, kuris paprastai stabdo gripo viruso dauginimąsi.
Dėl šios savybės virusas išplito žaibiškai. Trečioji mutacija pakeitė hemaglutinino baltymą – tai viruso dalis, kuri padeda jam prisitvirtinti prie ląstelių ir patekti į jas. Šis pakeitimas padidino viruso žalingumą ir sunkumą.
Šis atradimas verčia iš naujo pažvelgti į pandemijos eigą.
Ankstesnės teorijos teigė, kad mutacijos atsirado pandemijos pabaigoje, tačiau dabar aišku, kad jos jau buvo ankstyvose stadijose, padėjusios virusui greitai išplisti.
Kodėl šie tyrimai svarbūs šiandien?
Supratimas, kaip keičiasi virusai ir kokios mutacijos juos daro pavojingus, yra itin svarbus šiuolaikinei medicinai ir pandemijų valdymui.
Ispaniškojo gripo genomų analizė ne tik pagilina istorinį kontekstą, bet ir suteikia naujų žinių apie virusų evoliuciją, kurios gali padėti spręsti dabartines ir ateities grėsmes.
Šaltinis: University of Basel
