Įsivaizduokite situaciją, kai jus nuolat kamuoja migrena. Desperatiškai ieškote vaistų spintelėje skausmą malšinančiųjų, bet pastebite, kad jų galiojimo laikas pasibaigęs prieš dvejus metus.
Tuomet turite palikti savo namus, įveikti transporto spūstis ir eiles vaistinėje, kad nusipirktumėte kitą pakuotę, ir visa tai – pačiame ligos įkarštyje.
Šį scenarijų perkelkite į kelionę į Marsą, kur artimiausia vaistinė yra už 240 milijonų kilometrų.
Duke’o universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai neseniai stengėsi išspręsti netikėtą problemą, susijusią su pasenusiais vaistais būsimoms pilotuojamoms misijoms į Raudonąją planetą.
Marso tyrinėjimas jau seniai tapo mokslininkų ir kosmoso inžinierių svajone, traukiančia dėmesį savo mokslinių atradimų ir technologinės pažangos perspektyvomis.
Būsimų pilotuojamų misijų tikslas – tyrinėti planetos paviršių ieškant praeities ar dabartinės gyvybės požymių. Kitas tikslas – paruošti dirvą galimai planetos kolonizacijai žmonėmis.
Tai apima vietinių išteklių, pavyzdžiui, vandens ir mineralų, paiešką, taip pat technologijų, skirtų gyventi ir dirbti nežemiškoje aplinkoje, kūrimą.
Galiausiai, būsimos misijos į Marsą bus laboratorija, kurioje bus bandomos pažangios technologijos, pavyzdžiui, varomosios sistemos ir kosminės buveinės, kurių prireiks tolimesnėms misijoms, pavyzdžiui, į Jupiterio ar Saturno palydovus.
Nors šie užmojai yra labai įdomūs, juos lydės sudėtingos problemos, reikalaujančios novatoriškų sprendimų.
Visų pirma astronautai, keliaujantys į Marsą, ilgą laiką praleis mikrogravitacijos sąlygomis. Tai gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, kaulų tankio mažėjimą, raumenų pokyčius ir širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus.
Be to, didelis radiacijos lygis kosmose didina vėžio ir kitų sunkių ligų riziką. Ilgalaikė izoliacija ir atskyrimas nuo Žemės taip pat gali turėti didelį psichologinį poveikį įgulos nariams.
Psichologinės problemos, susijusios su ribota erdve ir atstumu, gali turėti įtakos komandos moralei ir sutelktumui, todėl gali kilti pavojus misijos sėkmei.
Dar vienas didelis ir netikėtas iššūkis bus vaistai. Astronautams teks spręsti įvairias sveikatos problemas, pavyzdžiui, skausmą, alergijas ir miego sutrikimus.
Kas nutiks, jei per trejus metus truksiančią kelionę į Marsą šie vaistai taps nebereikalingi? Šį klausimą nagrinėjo Duke’o universiteto atliktas tyrimas.
Atlikdami savo darbą mokslininkai analizavo TKS esančius vaistus, kad įvertintų, kiek laiko jie gali išlikti veiksmingi kosmose.
Tai buvo vaistai nuo alergijos, pavyzdžiui, antihistamininiai preparatai, akių lašai nuo sudirgimo ar infekcijos, tabletės nuo skausmo ir kiti įprasti vaistai.
Iš 106 TKS laive esančių vaistų tik apie 91 buvo galima gauti duomenis apie galiojimo laiką.
Iš jų 54 vaistų galiojimo laikas buvo trumpesnis nei treji metai, jei jie buvo laikomi originalioje pakuotėje. Įprastų vaistų, pavyzdžiui, akių lašų ir tablečių nuo alergijos, galiojimo laikas buvo trumpesnis nei dveji metai.
Tai kelia didelį susirūpinimą skrydžiams į kosmosą: pasibaigusio galiojimo vaistai, nors ir galintys būti veiksmingi, gali prarasti savo veiksmingumą.
Be paprasto galiojimo laiko klausimo, mokslininkai taip pat tiria mikrogravitacijos poveikį vaistų stabilumui.
Kosmoso sąlygos, įskaitant didelį radiacijos lygį ir drastiškus temperatūros pokyčius, gali pagreitinti vaistų irimą.
Todėl norint tai suprasti, reikės tikslingų tyrimų. Nepaisant to, jau dabar atrodo, kad kosmoso agentūroms, tokioms kaip NASA, būtina kurti pasibaigusio galiojimo vaistų valdymo strategijas ir ieškoti tokių sprendimų, kaip vaistų gamyba orbitoje arba preparatų tobulinimas, siekiant prailginti jų galiojimo laiką.
