Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų per artimiausius metus svarsto įsigyti automobilį. Tai parodė „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa. Tačiau planai gana aiškūs – dauguma orientuojasi į naudotus automobilius.
Beveik 73 proc. potencialių pirkėjų rinktųsi naudotą transporto priemonę, o naują – tik apie ketvirtadalis.
Pasak „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko, nors gyventojų pajamos auga, naujas automobilis vis dar dažnai laikomas per dideliu finansiniu įsipareigojimu.
Jis aiškina, kad naujas automobilis gali atsipirkti tiems, kurie planuoja jį eksploatuoti ilgai – mažesni remonto kaštai ir garantija sumažina riziką.
Visgi daugeliui svarbesnis trumpalaikis saugumas biudžete, todėl pasirenkamas pigesnis variantas.
Skaičiai sutampa su realia rinka
Apklausos rezultatai atitinka registracijos statistiką. 2025 m. Lietuvoje pirmą kartą įregistruota apie 165,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių, kurių vidutinis amžius siekė 10,3 metų. Dyzeliniai sudarė daugiau nei 63 proc., nors jų dalis palaipsniui mažėja.
Tuo pačiu naujų automobilių rinka augo sparčiau – registruota beveik 45,9 tūkst. naujų automobilių, t. y. 39 proc. daugiau nei metais anksčiau. Augimą ypač skatino elektromobiliai: jų dalis padidėjo nuo 5,6 iki 7,6 proc.
Degalai vis dar lemia pasirinkimą
Naudotų automobilių segmente pirkėjai daugiausia renkasi benziną arba dyzelį (42 proc.). Hibridinį variantą svarstytų beveik ketvirtadalis, o elektromobilį – tik apie 7 proc.
Pasak V. Gursko, pasirinkimą lemia ne tik kaina, bet ir įpročiai bei infrastruktūra. Lietuvoje susiformavusi didelė naudotų automobilių rinka ir platus servisų tinklas skatina rinktis pažįstamas technologijas.
Lietuva – aktyviausia Baltijos šalyse
Automobilio pirkimą Lietuvoje svarsto 54 proc. gyventojų. Latvijoje – 46 proc., Estijoje – tik 32 proc. Visose šalyse populiariausi išlieka naudoti benzininiai ir dyzeliniai modeliai.
Ekspertas taip pat pastebi, kad Latvijoje ir Estijoje susidomėjimas naudotais hibridais dar mažesnis – tam įtakos turi aukštesnės kainos ir ribota pasiūla.
Svarbiausia – ne tik kaina
V. Gurskas pabrėžia, kad prieš perkant verta įvertinti ne tik automobilio kainą, bet ir jo išlaikymo išlaidas. Pastaraisiais metais remonto ir priežiūros kainos augo sparčiau nei bendras kainų lygis.
Nuo priešpandeminio laikotarpio bendras kainų lygis Lietuvoje pakilo apie 44 proc., o automobilių priežiūros ir remonto paslaugos – net 65 proc. Per dešimtmetį jos brango daugiau nei dvigubai.
Dėl to kai kuriems pirkėjams naujesnis automobilis gali būti ekonomiškai racionalesnis sprendimas nei senas.
Įtakos gali turėti ir pensijų reforma
2026 m. rinką gali paveikti ir pensijų sistemos pokyčiai. Atsiradus daugiau laisvų lėšų, dalis gyventojų svarstytų atnaujinti transporto priemonę.
Apklausa rodo, kad apie 6 proc. respondentų iš pensijų kaupimo atsiimtas lėšas planuotų skirti automobiliui.
Mokslo taško įžvalgos
Šie duomenys patvirtina ilgai matomą Lietuvos transporto modelį – automobilis čia vis dar yra būtinybė, o ne pasirinkimas. Todėl sprendimą labiau lemia finansinė rizika nei technologinis progresas.
„Citadele Leasing“ vadovo Vaidoto Gursko komentarai rodo klasikinį pereinamojo laikotarpio etapą: žmonės jau supranta naujesnių automobilių ekonominę naudą, bet psichologiškai dar renkasi mažesnę pradinę kainą. Tai tipiška rinkoms, kuriose automobilis naudojamas ilgai, o pajamų augimas atsilieka nuo transporto kainų.
Svarbiausia detalė – remonto kainų augimas. Kai eksploatacija brangsta greičiau nei pats automobilis, senas transportas praranda pagrindinį pranašumą. Būtent šis momentas paprastai pakeičia rinką iš naudotų į naujesnius modelius.
Todėl elektromobilių dalies augimas kol kas lėtas ne dėl technologijos trūkumo, o dėl ekonominės logikos: pirmiausia rinka pereina į „jaunesnius“ automobilius, tik vėliau – į elektrinius.
Kitaip tariant, Lietuva dabar yra ne elektromobilizacijos, o autoparko atjaunėjimo stadijoje. Ir tik ją pasiekus prasideda realus technologinis šuolis.
