Lietuvos gyventojų požiūris į skolinimąsi keičiasi: atsakingas požiūris ir strateginis planavimas lemia paskolų augimą.
Šiandien vis daugiau lietuvių vertina paskolas ne tik kaip būdą spręsti finansinius iššūkius, bet ir kaip priemonę patogiam gyvenimui sukurti.
Naujausi Lietuvos banko duomenys rodo augantį skolinimosi mastą – gyventojai būstui įsigyti pasiskolino 12,8 mlrd. eurų, vartojimui – 1,2 mlrd. eurų, o kitoms reikmėms – 1,3 mlrd. eurų. Vartojimo paskolų augimo tempas siekė 21 proc., rodo banko ataskaita.
Tačiau šis procesas nėra be iššūkių. „IPF Digital Lietuva“ atliktas tyrimas parodė, kad paskolų neturinčių žmonių skaičius mažėja, tačiau finansų ekspertai ragina gyventojus atsargiai įvertinti savo galimybes prieš prisiimant finansinius įsipareigojimus.
Svarbiausia – aiškus tikslas
Finansų ekspertai, tokie kaip „Credit24“ vadovas Tomas Bataitis, pabrėžia, kad prieš imant paskolą svarbu aiškiai apsibrėžti tikslą. Paskolos dažnai imamos būsto ar reikalingų prekių įsigijimui, tačiau vartojimo paskoloms ne visada būtina skubėti.
Švenčių, naujų drabužių ar neplanuotų kelionių finansavimas paskolomis nėra patartinas, nes tai gali privesti prie finansinių problemų.
Patikimas skolintojas – saugesnis pasirinkimas
T. Bataitis pataria visada rinktis gerą reputaciją turinčius finansinių paslaugų teikėjus. „Svarbu lyginti skirtingų institucijų siūlomas sąlygas, ypač atsižvelgiant į palūkanų normas bei papildomus mokesčius.
Skolinimasis iš neoficialių šaltinių gali sukelti rimtų problemų, o iš artimųjų – išaugusią įtampą dėl neaiškių susitarimų.“
Realistiškai įvertinkite savo finansines galimybes
Lietuvos įstatymai riboja paskolų ir kitų finansinių įsipareigojimų dydį, kad jie neviršytų 40 proc. asmens pajamų.
Nepaisant to, ekspertai įspėja, kad net ir 20 proc. pajamų skiriant paskolos grąžinimui gali kilti finansinių sunkumų.
Paskola – ne visada finansinės problemos ženklas
Vis dažniau lietuviai skolinasi dėl strateginių priežasčių, tokias kaip investavimas į būstą ar mokslus.
Pasak T. Bataičiui, tokie finansiniai sprendimai yra suprantami kaip ilgalaikės naudos suteikiantys sprendimai, todėl vis daugiau gyventojų skolinasi ne dėl būtinybės, bet siekdami užsitikrinti stabilesnę ateitį.