Rekordinis vėjo greitis žavi ir mokslininkus, ir paprastus žmones, tačiau išmatuoti šiuos ekstremalius reiškinius toli gražu nėra paprasta.
Priklausomai nuo vėjo kilmės, vietos ir jo matavimo metodų, skaičiai labai skiriasi.
Kad suprastume vėjų galimybių ribas, pažvelkime į astronominius mastelius. Sparčiausi vėjai Saulės sistemoje šėlsta Neptūne, kur jų greitis siekia net 1770 km/val., tai yra maždaug 1,5 karto daugiau nei garso greitis, remiantis NASA duomenimis.
Šie vėjai, žymiai stipresni už tuos, kurie pasitaiko Žemėje, atspindi ekstremalias meteorologines jėgas, galinčias egzistuoti kitose kosmoso vietose.
Šie duomenys buvo gauti naudojant teleskopų ir kosminių zondų stebėjimus, įskaitant NASA zondą „Voyager-2“, kuris praskriejo pro Neptūną 1989 m. Šio praskridimo metu zondo prietaisai stebėjo greitą debesų judėjimą planetos atmosferoje.
Analizuodami debesų judėjimo greitį ir trajektoriją, mokslininkai galėjo apskaičiuoti vėjo greitį.
Be to, spektroskopiniai duomenys, nagrinėjantys Neptūno atmosferos atspindimos šviesos bangų ilgius, leidžia įvertinti dujų sudėtį, tankį ir judėjimo greitį, prisidedantį prie tikslesnio vėjo greičio skaičiavimo.
Vėjo greitis: greičiausio gūsio rekordas
Žemėje technologijos leido sukurti aerodinamines vamzdines sistemas, kurios smarkiai viršija natūralius vėjų greičius.
Pavyzdžiui, NASA turima viršgarsinė aerodinaminė vamzdinė sistema, esanti Gleno tyrimų centre ir turinti 10×10 metrų dydžio skersmenį, gali generuoti iki 3,5 M greičio vėjus, t. y. apie 4321 km/val., gerokai viršijančius natūralios atmosferos rekordus.
Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) atidžiai ir tiksliai registruoja gamtos vėjų rekordus. Oficialiame sąraše greičiausias kada nors užfiksuotas natūralaus vėjo gūsis siekė 407 km/val.
Šis rekordas buvo užfiksuotas Barou saloje (Australija) 1996 m. balandžio 10 d., kai salą užklupo tropinis ciklonas. Vėjo stiprumas buvo matuotas anemometru – prietaisu su besisukančiomis taurėmis, kurios sukasi veikiamos vėjo.
Šis rekordas ilgai buvo nežinomas, nes sala priklausė naftos kompanijai, tačiau po detalių tyrimų PMO oficialiai jį patvirtino.
Vėjo greitis: kaip žmogaus technologijos atskleidžia gamtos ribas
PMO į savo rekordų sąrašą įtraukia tik duomenis, gautus naudojant fizinius prietaisus, tokius kaip anemometrai.
Šie tiesioginiai matavimo metodai užtikrina patikimumą, tačiau turi apribojimų, nes anemometrus galima montuoti tik žmonėms prieinamose vietose.
Tai, pavyzdžiui, neleidžia jų įrengti dideliame aukštyje, kur aptinkamos didžiausio greičio srovės, esančios nuo šešių iki trylikos kilometrų aukštyje virš jūros lygio, kur vėjai gali pasiekti dar didesnį greitį.
Šiuo metu mokslininkai analizuoja duomenis, gautus naudojant radijo zondus – prietaisus, pritvirtintus prie meteorologinių balionų, kurie parodė 483 km/val. vėjo greitį virš Japonijos ir Vakarų Ramiojo vandenyno.
Jei šie duomenys bus patvirtinti, jie taps didžiausiu kada nors Žemės atmosferoje užfiksuotu vėjo greičiu. 1999 m. taip pat buvo pranešta, kad tornadas Bridge Creek mieste, Oklahomoje, pasiekė 486 km/val. greitį.
Naujesni duomenys rodo, kad 2024 m. gegužę Ajovos valstijoje, Greenfield mieste, tornadas siekė nuo 497 iki 512 km/val.
Tačiau šie greičiai buvo matuoti dopleriniais radariais, sumontuotais ant sunkvežimių, kurie vėją fiksavo netiesiogiai.
Dėl šio metodo paklaidos šie duomenys laikomi prilygstančiais 1999 m. rezultatams.
Koks didžiausias vėjo greitis kada nors buvo užfiksuotas Lietuvoje?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad stipriausias šios audros vėjo greitis buvo užfiksuotas Šilutėje, siekiantis 30,7 m/s. Nors tai yra didelis greitis, jis beveik perpus mažesnis už rekordinį vėjo greitį Lietuvoje.
Didžiausias vėjas šalyje buvo užfiksuotas per uraganą, kuris neturėjo vardo: 1967 m. spalio 18 d.
Žemaitijoje siautęs uraganas atnešė 40 m/s vėjus, su gūsiais iki 55 m/s. Šis uraganas taip pat sugriovė Palangos tiltą, nuplovė pajūrio kopas ir sukėlė potvynius.
Tąkart Klaipėdos laivybos kanale vandens lygis pakilo iki 1,86 metro – tai buvo rekordiškai aukštas vandens lygis. Danės upė užtvindė Klaipėdos senamiestį, užliedama gatves, aikštes ir namų rūsius.
Uraganas taip pat Žemaitijoje išvartė apie 3 mln. kubinių metrų medžių, prilygstančių trejų metų kirtimo normai tuo metu. Lietuvoje stiprios audros užfiksuotos ne kartą, ir dauguma žmonių dar prisimena galinguosius Anatolijų ir Erviną.
1999 m. gruodžio 4 d. pajūrį smogė uraganas Anatolijus, palikdamas didelę žalą. Nidoje vėjo greitis viršijo 40 m/s, o Klaipėdoje siekė 38 m/s. Baltijos jūroje bangos kilo iki 5–6 metrų aukščio.
