Kraujo donorystė dažniausiai siejama su altruizmu ir gyvybių gelbėjimu, tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad šis poelgis gali turėti ir teigiamą poveikį paties donoro sveikatai.
Reguliariai duodant kraujo, organizmas patiria nedidelį stresą, kuris stimuliuoja kraujodaros sistemą.
Dėl šio proceso kaulų čiulpuose aktyviau gaminamos naujos kraujo ląstelės, o tai prisideda prie kraujo atsinaujinimo ir geresnio organizmo funkcionavimo.
Mokslininkai taip pat atrado, kad kraujo donorystė gali daryti įtaką tam tikriems genams, susijusiems su kraujotakos sistema.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad DNMT3A geno mutacijos gali turėti įtakos greitesniam ir efektyvesniam kraujo regeneracijos procesui.
Be to, yra prielaidų, kad tokios mutacijos gali sumažinti kai kurių kraujo ligų, įskaitant leukemiją, išsivystymo riziką.
Dar viena donorystės nauda – organizme sumažėja geležies perteklius, kuris gali skatinti oksidacinį stresą ir prisidėti prie širdies bei kraujagyslių ligų vystymosi.
Dėl šios priežasties kraujo donorystė gali padėti reguliuoti kraujospūdį, sumažinti trombų susidarymo riziką ir net apsaugoti nuo infarkto ar insulto.
Svarbu paminėti ir emocinę naudą – daugelis žmonių jaučiasi geriau žinodami, kad jų kraujas gali padėti išgelbėti gyvybę.
Moksliniai tyrimai rodo, kad savanoriška pagalba kitiems gali sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
Vis dėlto prieš tampant kraujo donoru būtina pasitikrinti sveikatą, nes ši praktika netinka visiems.
Asmenys, turintys lėtinių ligų ar mažą hemoglobino kiekį, gali patirti neigiamų pasekmių.
Tačiau tiems, kurių sveikatos būklė leidžia, kraujo donorystė gali tapti ne tik kilnų tikslą įgyvendinančiu, bet ir sveikatą stiprinančiu įpročiu.
