Nuo pirmų sakinių noriu pasakyti tai, ką pats suvokiau tik gilindamasis į mokslą ir skaitydamas PubMed tyrimus. Per daugelį metų kalbėdamasis su neuromokslininkais supratau, kad žmonės be reikalo kaltina save dėl antsvorio.
Mūsų svorį iš tikrųjų reguliuoja galingi evoliuciniai mechanizmai, kurie šiandien veikia ne mūsų naudai. Naršydamas moksliniuose archyvuose atradau idėją, kuri iš esmės pakeitė tai, kaip žiūriu į kūno svorį: antsvoris nėra silpna valia. Tai biologinė programa, sukurta apsaugoti mus nuo mirties badu.
Šiuolaikiniai tyrimai, publikuoti Cambridge University, rodo, kad žmogaus smegenys prioritetą teikia ne lieknumui, o išlikimui https://www.cam.ac.uk/research/news/why-some-people-gain-weight-more-easily-than-others. O išlikimas prieš tūkstančius metų reiškė vieną – kaupti kuo daugiau energijos. Todėl šiandien, net jei stengiamės svorį mesti nuoširdžiai, mūsų kūnas pradeda priešintis tarsi grėstų badas.
Kuo daugiau skaičiau mokslinės literatūros, tuo aiškiau mačiau, kad visuomenė visiškai ne taip supranta svorio augimą. Mes kovojame ne prieš riebalus. Mes kovojame prieš milijonus metų kurtą evoliucinę programą.
Pasak PubMed tyrimų, smegenys turi vadinamąją „svorio atmintį“, kuri veikia kaip biologinis termostatas https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26985898/. Jos tikslas paprastas – neleisti kūnui kristi žemiau „normos“, kuri buvo naudinga mūsų protėviams. Šią normą mokslininkai vadina „set point“ https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/20847888/.
Tai reiškia, kad jei žmogus kada nors priauga daugiau svorio, smegenys tą naują ribą ima laikyti saugia ir saugotina. Ir kai tik mes bandome šią ribą sumažinti, organizmas aktyvuoja gynybos sistemą.
Remiantis Oxford universiteto tyrimais, smegenys pradeda siųsti galingus alkio signalus ir mažinti energijos sunaudojimą https://www.ox.ac.uk/news/2018-09-17-new-insights-how-brain-controls-hunger.
Būtent todėl dietos taip dažnai nepavyksta.
Norime to ar ne, organizmas reaguoja taip, lyg mes bandytume jį badauti.
Mokslininkų atlikti tyrimai Smithsonian parodė, kad žmonės per evoliuciją buvo sukurti riebalų kaupimui, nes būtent riebalai buvo pagrindinis energijos šaltinis išlikimo situacijose https://www.smithsonianmag.com/science-nature/evolution-made-us-fat-180972343/.
Ši sistema mūsų protėviams padėjo išgyventi, o mums šiandien trukdo.
Šiuolaikinėje aplinkoje, kur maistas prieinamas 24 valandas per parą, o fizinis aktyvumas yra minimalus, mūsų biologinė „apsauga“ veikia prieš mus. Ji daro taip, kad mes norime daugiau, dažniau ir kaloringiau valgyti. Ši biologinė reakcija yra tokia stipri, kad dažnai nugali net tvirčiausią discipliną.
Kai perskaičiau GLP–1 agonistų klinikinius tyrimus PubMed, supratau, kad net nauji svorio mažinimo vaistai veikia tik todėl, kad imituoja sotumo hormonus https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32669359/. Tačiau gydytojai pastebi, kad:
• daliai pacientų jie neveikia
• daliai – sukelia šalutinius poveikius
• nutraukus gydymą smegenų programos atkuria svorį
Tai vyksta ne dėl tingumo. Tai vyksta dėl biologijos.
Harvard School of Public Health specialistai pabrėžia, kad griežtos dietos veikia tik trumpą laiką https://www.hsph.harvard.edu/obesity-prevention-source/.
Kai tik baigiasi dieta, kūnas bando atkurti riebalų atsargas ir alkio hormonai šauna į viršų.
Paradoksalu, bet net turint didesnį svorį, galima būti sveikam. Cambridge tyrimas patvirtino, kad fizinis aktyvumas ženkliai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką net tuomet, kai svoris nekinta https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6520897/.
Tai rodo, kad sveikata ir svoris nėra sinonimai.
PSO apibrėžia nutukimą kaip sudėtingą būklę, kurią lemia genetika, aplinka, psichologija, miego kokybė ir net socialinė aplinka https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/obesity-and-overweight.
Todėl svorio metimas nėra paprastas veiksmas „valgyk mažiau, judėk daugiau“.
Ekspertai iš Praxis Psychologie Berlin pabrėžia, kad psichologiniai veiksniai ir emociniai impulsai taip pat yra stiprios svorio reguliavimo dalys https://www.praxis-psychologie-berlin.de/.
Anot jų, kaltės jausmas dėl nesėkmingų dietų tik apsunkina situaciją.
Svarbiausia suprasti, kad efektyvi svorio kontrolė prasideda ne nuo drastiškų dietų, o nuo tvarių ir ilgalaikių įpročių formavimo. Mano manymu, tai vienas kertinių aspektų, kurį patvirtino daugybė mokslinių tyrimų. Pokalbių su dietologais metu sužinojau, kad trys dalykai daro didžiausią įtaką: miego higiena, kasdienis judėjimas ir subalansuota mityba.
Net paprastas 30 minučių pasivaikščiojimas mažina gliukozės šuolius ir gerina širdies veiklą. Gera miego kokybė sumažina alkio hormono grelino kiekį. O subalansuota mityba padeda palaikyti stabilų energijos lygį.
Galiausiai noriu pabrėžti specialistų mintį, kurią skaičiau jų psichologinėse analizėse: „Jei jaučiate, kad kovojate su svoriu metų metus, jūs tikrai ne vieni. Ir tai nėra jūsų kaltė. Mes tiesiog turime smegenis, kurios kadaise mus saugojo nuo bado, o šiandien saugo mūsų riebalus“.
DUK
1. Kodėl organizmas taip priešinasi svorio kritimui?
Nes smegenys interpretuoja riebalų mažėjimą kaip grėsmę išlikimui ir aktyvuoja hormonų apsaugą.
2. Ar galima būti sveikam net su didesniu svoriu?
Taip. Fizinis aktyvumas ir gera miego kokybė gali ženkliai sumažinti ligų riziką net be drastiško svorio kritimo.
3. Kodėl nutraukus vaistus svoris grįžta?
Dėl smegenų „set point“ mechanizmo, kuris grąžina kūną į įprastą svorio ribą.
