Vienas didžiausių astronomijos klausimų – kodėl žmonija dar niekada negavo jokio aiškaus signalo iš protingų nežemiškų civilizacijų.
Vadinamasis Fermi paradoksas klausia: jeigu Visatoje turėtų būti milijardai gyvybei tinkamų planetų, kodėl iki šiol nematome jokių ženklų, kad ten egzistuoja kažkas panašaus į mus?
Naujas tyrimas, publikuotas arXiv serveryje, siūlo netikėtai „nuobodų“ paaiškinimą. Mokslininkai teigia, kad galbūt jokių paslaptingų civilizacijų žlugimų, kosminių katastrofų ar slaptų supertechnologijų čia nėra. Priešingai – paaiškinimas gali būti paprastas ir labai žemiškas.
Nauja hipotezė: ateiviai gali tiesiog neskubėti
Tyrimo autoriai siūlo idėją, kad protingos civilizacijos mūsų galaktikoje galbūt egzistuoja, tačiau:
• jos nepasiekė aukšto technologinio lygio
• jos nenori plėsti savo technologijų
• jos nemato poreikio tyrinėti galaktikos
• jos gali būti „pavargusios“ nuo tyrinėjimų
• jos dėl rizikų arba išlaidų apskritai nustojo siekti kosminių misijų
Tai reiškia, kad jos gali būti panašios į mus – sprendžiančios, ar verta skirti milžiniškus resursus kelionėms, kurios neatneša tiesioginės naudos.
Ar civilizacijos gali sustoti vystytis?
Tyrime teigiama, kad mūsų galaktikoje gali egzistuoti nedidelis skaičius protingų civilizacijų, tačiau jos paprasčiausiai nepasirinko technologinės pažangos kelio, vedančio į žvaigždžių kolonizavimą.
Skirtingai nei sci-fi kūriniuose, tokios civilizacijos:
• nestato Dyson sferų aplink žvaigždes
• nekonstruoja tarpžvaigždinių laivų
• neskelbia radijo bangomis žinių apie save
• nesiunčia zondų į kitas žvaigždžių sistemas
Galbūt joms užtenka „namų planetos“, o tarpžvaigždiniai projektai atrodo per brangūs, per ilgi ir per rizikingi.
Mokslininkai pateikia logišką argumentą: net jei tarpžvaigždinės kelionės būtų įmanomos, tam reikia milžiniškų investicijų ir ilgo pasiruošimo. Jei civilizacija įvertina, kad susitikimas su kita rūšimi:
• neatskleis daug naujų žinių
• kelia didelę riziką
• reikalauja neadekvačių resursų
– ji gali tiesiog prarasti motyvaciją.
Tyrimo autoriai mano, kad paprasčiausias paaiškinimas dažniausiai yra teisingiausias: galaktika nedega noru užmegzti kontaktą vien todėl, kad prasmė tokio kontakto nepakankamai įtikinama.
Silpni signalai vietoj aiškios žinutės
Pagal naują teoriją, jeigu žmonija ir aptiks kokius nors signalus iš civilizacijų, tai tik būsią:
• atsitiktiniai
• silpni
• ne tyčinė komunikacija
Ne žinutės, ne bandymai susisiekti, ne didžiulės energijos spinduliai – o tiesiog foniniai radijo pėdsakai, išsprūstantys iš jų kasdienės veiklos.
Tyrimo autoriai prognozuoja intriguojančią galimybę: galbūt žmonija taip pat kada nors prieis prie taško, kai:
• tarpžvaigždinės misijos atrodys per rizikingos
• tyrimų kaštai viršys galimą naudą
• prioritetu taps vietinės problemos, o ne kosminė ekspansija
• paieškos kosmose bus nutrauktos kaip „beprasmiškos“
Tai reikštų, kad mūsų dabartinis siekis rasti nežemišką protą nėra savaime amžinas. Jis gali baigtis lygiai taip pat, kaip, mokslininkų manymu, baigėsi kitoms civilizacijoms – tyliu atsisveikinimu su kosmine svajone.
Kaip jau rašė Mokslo Taškas, kosmosas vėl pateikė paslaptį, kuri sujaudino tiek mokslininkus, tiek viso pasaulio konspiracijos entuziastus.
