Mėnulis šiuo metu neturi jokio globalaus magnetinio lauko, tačiau jo paviršiuje randami labai stipriai magnetizuoti akmenys – ir tai ilgą laiką kėlė didelę mįslę mokslininkams.
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale Science Advances, pateikė netikėtą paaiškinimą: kaltas gali būti asteroido smūgis, įvykęs prieš milijardus metų.
Tyrėjai analizavo Mėnulio dirvožemio pavyzdžius, pargabentus NASA misijų dar 7-ajame dešimtmetyje, bei duomenis iš šiuolaikinių palydovų.
Jie pastebėjo, kad stipriausiai magnetizuoti uolienų telkiniai yra Mėnulio nugarinėje (nematomoje Žemei) pusėje, ypač netoli Pietų ašigalio.
Ir tai – zona, į kurią NASA astronautai planuoja nusileisti 2027 m. pagal „Artemis“ programą.
Trumpalaikis kosminis smūgis galėjo palikti magnetinį pėdsaką Mėnulyje
Mėnulis senovėje turėjo silpną magnetinį lauką, kuris, kaip manoma, buvo keliasdešimt kartų silpnesnis nei Žemės. Tačiau tokio lauko nepakaktų paaiškinti stipriam magnetizmui uolienose.
Štai čia ir atsiranda naujoji hipotezė – gigantiškas asteroidas, smogęs į Mėnulio paviršių, galėjo sukurti trumpalaikį, bet labai intensyvų magnetinį impulsą.
Mokslininkai mano, kad tas smūgis sukūrė milžinišką terminę plazmą – įkaitusių, elektra įkrautų dalelių debesį, kuris pasklido aplink Mėnulį.
Būtent šis plazmos debesys galėjo laikinai sustiprinti magnetinį lauką, o smūgio sukeltos seisminės bangos, keliaudamos per Mėnulį, sugniaužė elektronus uolienose.
Kai šis trumpalaikis laukas pasiekė savo piką, uolos užfiksavo „magnetinį parašą“ – it fotografija, įamžinusi praeities lauką.
Modeliavimas rodo, kad magnetinio sustiprėjimo efektas galėjo trukti tik apie valandą, bet to pakako, kad akmenys liktų visam laikui magnetizuoti.
Įdomu tai, kad smūgio banga Mėnulyje veikė ne lokaliai, o pasklido per visą palydovą, todėl magnetiniai pėdsakai labiausiai išryškėjo priešingoje smūgiui pusėje.
Šis įvykis siejamas su „Lietaus jūros“ (Mare Imbrium) susiformavimu – viena didžiausių smūgio struktūrų Mėnulyje.
Būtent šio reiškinio metu galėjo susidaryti tinkamos sąlygos uolienų magnetizavimui.
Tyrėjų pasiūlyta teorija dar nėra galutinai patvirtinta, tačiau 2027 metų astronautų misija gali pateikti lemiamus įrodymus.
Jei būsimi matavimai užfiksuos seisminio smūgio požymius ir praeities magnetizmą, tai patvirtintų, kad Mėnulio magnetiniai anomaliai – trumpalaikės, bet galingos kosminės katastrofos palikimas.
Tai taip pat galėtų paaiškinti, kodėl skirtingose Mėnulio vietose yra nevienodo lygio magnetizmas – tai ne globalus reiškinys, o vietinių, kataklizminių įvykių pasekmė.
