Hemorojus, dar vadinamas mazgais, yra išsiplėtusios venos apatinėje išangės ir tiesiosios žarnos dalyje. Kai šių kraujagyslių sienelės išsitempia, jos gali sudirgti. Hemorojus gali išsivystyti dėl vyresnio amžiaus, nėštumo ar vidurių užkietėjimo.
Nors hemorojus kartais būna skausmingas, dažniausiai jis praeina savaime. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip daugiau skaidulų turinčios mitybos laikymasis ir fizinis aktyvumas, gali padėti palengvinti simptomus bei sumažinti riziką jų atsirasti ateityje.
Šiame straipsnyje aptariami hemorojaus simptomai, priežastys ir gydymo galimybės, taip pat kaip jų išvengti ir kada kreiptis į gydytoją.
Hemorojaus simptomai
Dažniausi hemorojaus simptomai:
- kraujavimas
- niežėjimas ar dirginimas išangės srityje
- diskomfortas, skausmas ar jautrumas aplink išangę
- guzeliai ir patinimas išangės srityje
- venos išsiplėtimas ar iškilimas – gali būti skausmingas arba neskausmingas, priklausomai nuo vietos
Šie simptomai gali būti nemalonūs ar keliantys nerimą, tačiau dažniausiai praeina savaime per kelias dienas.
Kas sukelia hemorojų?
Nors tikslus hemorojaus atsiradimo mechanizmas nėra visiškai aiškus, galima išskirti kelias galimas priežastis:
- Nėštumas: Didėjantis vaisiaus ir gimdos svoris spaudžia dubens sritį. Hemorojus gali išsivystyti iki 35 % nėščiųjų.
- Amžius: Dažniausiai pasireiškia 45–65 metų žmonėms, tačiau gali pasitaikyti ir jaunesniems ar vaikams.
- Viduriavimas: Lėtinis viduriavimas gali sukelti hemorojų.
- Lėtinis vidurių užkietėjimas: Stanginimasis tuštinantis didina spaudimą kraujagyslėse, dėl to gali susidaryti hemorojus.
- Ilgas sėdėjimas: Ypač ant klozeto, gali padidinti hemorojaus riziką.
- Netinkama mityba: Mažas skaidulų kiekis maiste prisideda prie hemorojaus išsivystymo.
- Sunkumų kilnojimas: Nuolatinis sunkios fizinės veiklos krūvis gali paskatinti hemorojų.
- Analiniai lytiniai santykiai: Gali sukelti naują hemorojų arba pabloginti esamą.
- Svoris: Viršsvoris gali padidinti pilvo spaudimą ir taip prisidėti prie hemorojaus atsiradimo.
Hemorojaus gydymas
Daugeliu atvejų simptomai praeina savaime taikant paprastas priemones. Visgi kai kuriais atvejais gali prireikti vaistų ar net chirurginio gydymo.
Gydymas namuose
Šios priemonės gali palengvinti hemorojaus simptomus:
- Pakankamas skysčių vartojimas: Gali padėti suminkštinti išmatas, mažindamas stanginimąsi.
- Tepalai ir kremai: Be recepto parduodami tepalai išoriniam naudojimui mažina niežėjimą, skausmą ir patinimą.
- Skaidulų papildai: Tokie kaip metilceliuliozė ar psyllium gali padėti esant vidurių užkietėjimui.
- Šalti kompresai: Ledo kompresai gali sumažinti skausmą.
- Šiltos vonelės: Sėdimosios vonelės su šiltu vandeniu kelis kartus per dieną gali mažinti skausmą.
Vaistai
Hemorojui gydyti skirti vaistai būna žvakučių, tepalų ar servetėlių formos. Jie dažniausiai prieinami be recepto:
- Cinko oksidas: Kremai su šia medžiaga gali sumažinti dirginimą.
- Lazdyno ekstraktas: Veikia sutraukiančiai ir laikinai palengvina simptomus.
- Steroidiniai kremai: Hidrokortizonas mažina uždegimą, tačiau ilgalaikis vartojimas gali pakenkti odai.
- Lidokainas: Vietinis anestetikas. Derinamas su kitomis veikliosiomis medžiagomis malšina skausmą ir niežulį.
- Skausmą malšinantys vaistai: Paracetamolis, ibuprofenas ar aspirinas gali padėti sumažinti skausmą.
Jeigu simptomai nepraeina vartojant šiuos vaistus, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Nechirurginiai gydymo būdai
Jeigu namų sąlygomis hemorojus nesitraukia, gali būti taikomas vienas iš šių būdų:
- Guminės juostelės metodas: Vidinis hemorojus perrišamas elastine juostele, kad nutrūktų kraujotaka.
- Skleroterapija: Į vidinį hemorojų suleidžiama medžiagos, sukeliančios randėjimą ir sumažinančios hemorojų.
- Infraraudonųjų spindulių koaguliacija: Šviesos spindulys sukietina audinį ir užkerta kelią kraujo patekimui.
- Elektrokoaguliacija: Silpna elektros srovė sukelia randėjimą ir taip hemorojus sumažėja.
Šie metodai dažniausiai atliekami taikant vietinę nejautrą.
Chirurginis gydymas
Kai kuriais atvejais reikalinga chirurginė intervencija – hemorojaus pašalinimas. Tai vadinama hemoroidektomija.
Taip pat galima taikyti kitą procedūrą – hemorojaus atstatymą į išangę, jį prisiuvant.
Procedūrų metu taikoma vietinė, spinalinė arba bendroji nejautra. Dauguma pacientų išleidžiami tą pačią dieną.
Hemorojaus rūšys
Hemorojus gali būti vidinis arba išorinis. Medicinoje taikoma skalė vidinio hemorojaus sunkumui įvertinti.
Vidinis hemorojus
Atsiranda tiesiosios žarnos viduje, iš išorės nematomas ir dažniausiai neskausmingas. Pirmas ženklas – kraujavimas tuštinantis.
Jeigu hemorojus išlenda pro išangę, jis laikomas iškritusiu. Tai gali būti skausminga, ypač susilpnėjus raumenims aplink išangę.
Skiriami keturi sunkumo laipsniai:
- 1 laipsnis: Hemorojus lieka tiesiojoje žarnoje.
- 2 laipsnis: Iškrenta tuštinantis, bet pats sugrįžta atgal.
- 3 laipsnis: Iškrenta ir reikia rankiniu būdu grąžinti.
- 4 laipsnis: Išlikęs iškritęs, nesugrįžta atgal.
Išorinis hemorojus
Atsiranda aplink išangę, matomas iš išorės.
Ši vieta yra jautresnė, todėl išorinis hemorojus gali būti labai skausmingas. Stanginimasis tuštinantis dažnai sukelia kraujavimą.
Diagnozė
Gydytojas paprastai paklausia apie paciento ligos istoriją ir atlieka fizinę apžiūrą.
Tikrinami šie požymiai:
- guzeliai aplink išangę
- mažos ašaros
- sudirgusi oda
- iškritęs vidinis hemorojus
Taip pat gali būti atliekamas rektalinis tyrimas – pirštu per pirštinę apčiuopiamas tiesiosios žarnos vidus.
Jei hemorojaus nepavyksta aptikti rektaliniu tyrimu, gali būti naudojamas anoskopas – įrankis, leidžiantis pamatyti tiesiosios žarnos gleivinę ir nustatyti vidinius hemorojus.
Šaltinis: https://sveikatosrumai.lt/hemorojus/
