Archeologai aptiko auksinį žiedą, galimai priklausiusį vaikui prieš daugiau nei 2300 metų. Tai įvyko mieste, kur, kaip tikima, kadaise stovėjo Sandoros skrynia – biblijoje aprašytas medinis, auksu padengtas skrynios tipo konteineris, kuriame saugoti Dešimt Dievo įsakymų, perduoti Mozei.
Radinys padarytas miesto Dovydo vietovėje – vienoje švenčiausių Izraelio vietų, kur, kaip rašoma Biblijoje, karalius Dovydas įkūrė Jeruzalės sostinę prieš beveik 3000 metų ir atgabeno į ją Skrynią.
Nors pastaroji mistiniu būdu išnyko, ši vietovė iki šiol laikoma galimu jos buvimo tašku. Naujausias radinys leidžia pažvelgti į kasdienį gyvenimą II Šventyklos laikotarpiu, kuris laikomas viena iš reikšmingiausių epochų žydų istorijoje.
Žiedas pagamintas iš aukso ir inkrustuotas raudonu brangakmeniu. Jo forma šiek tiek iškreipta – ženklas, kad jis daugybę šimtmečių pragulėjo žemėje.
Mokslininkai iš Izraelio senienų tarnybos mano, jog jis priklausė vaikui ir galėjo būti apgalvotai palaidotas po statinio grindimis.
Kaip aiškina tyrimui vadovavusi dr. Marion Zindel, tokių papuošalų laidojimas atitinka helenistinės eros tradicijas – tikėta, kad jaunos merginos, artėdamos prie santuokos, po būsimo namo pamatais užkasdavo savo vaikystės daiktus, kaip simbolinį išsiskyrimą su praeitimi.
Tai būtų vienas seniausių žinomų „suaugimo ritualų“ archeologijoje.
Be šio žiedo, per tuos pačius kasinėjimus buvo rasti ir kiti prabangūs papuošalai: bronziniai auskarai su raguoto gyvūno atvaizdu, auksiniai karoliukai, ir dar vienas beveik identiško dizaino žiedas – tai leidžia manyti, kad buvo ne vienas, o keli apgalvotai palaidoti rinkiniai.
Tyrėjai pabrėžia, kad papuošalų dizainą smarkiai paveikė rytų kultūros – Indija, Persija.
Šis stilistinis maišymasis tapo įmanomas po Aleksandro Makedoniečio žygių, kai buvo atverti prekybos keliai tarp Artimųjų Rytų ir Azijos. Tai ne tik estetinė detalė – tai įrodymas, kaip geopolitika keitė net mados kryptis prieš 2300 metų.
Efrat Bocher, kasinėjimų vadovė, sako:
„Tai pirmas kartas, kai Jeruzalėje rasta tokia didelė auksinių helenistinių papuošalų kolekcija. Tai rodo to laikmečio gyventojų turtus ir estetinį rafinuotumą.“
Bet šis radinys tik viena mozaikos dalis, kuri jungiasi su dar viena įdomia ir mistiška gija – Sandoros skrynios dingimu. Pagal biblinius šaltinius, Skrynia buvo laikoma Jeruzalės šventykloje, o prie jos galėdavo artintis tik vyriausiasis kunigas ir tik kartą per metus – Jom Kipuro dieną.
Vėliau ji mistiškai pradingo, o jos buvimo vieta iki šiol nežinoma.
1988 m. įvyko netikėtas posūkis šioje istorijoje: JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) vykdė eksperimentus su ekstrasensais, bandydama rasti prarastus objektus nuotoliniu būdu.
Vienas tokių testų, kuriame dalyvavo „perceptorius Nr. 032“, nurodė objektą, kurio aprašymas stebėtinai priminė Sandoros skrynią:
„Objektas – tai dėžė. Joje dar viena dėžė. Medis, auksas, sidabras. Šeši sparnai, tamsi vieta, rūsio atmosfera. Tik išrinktieji gali ją atidaryti.“
Perceptorius aprašė ir aplinką – dominuojančius kupolus, žmones su baltais rūbais, tamsiais plaukais. Visa tai – galimi požymiai Artimųjų Rytų vietovės.
Nors tai eksperimentas, o ne įrodymas, bet susidomėjimas Skrynia išliko stiprus iki šiol, ypač kai šalia jos buvimo vietos randami tokie papuošalai, kaip dabar.
Šiandien Dovydo miestas – tai ne tik archeologinis objektas, bet ir gyvas istorijos šaltinis, kuris leidžia suprasti, kaip gyveno, galvojo, tikėjo senovės žmonės.
