Šiuo metu Japonijoje grėsmingai daugėja streptokokinio toksinio šoko sindromo (STSS) – sunkios bakterinės infekcijos, kurią daugiausia sukelia Streptococcus pyogenes – atvejų.
Nors ši liga pasitaiko retai, tačiau, jei ji greitai ir tinkamai negydoma, gali būti mirtina.
Situacija kelia susirūpinimą Japonijos sveikatos priežiūros institucijoms, kurios pastebėjo, kad nuo praėjusių metų gerokai padaugėjo susirgimų, ypač tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių.

Streptococcus pyogenes, dažnai vadinamas A grupės streptokoku, yra bakterija, galinti sukelti įvairias ligas – nuo impetigo ir faringito iki rimtesnių infekcijų, tokių kaip nekrotizuojantis fascitas ir streptokokinio toksinio šoko sindromas (STSS).
Šiam sindromui būdingas pernelyg stiprus imuninis atsakas į bakterijų gaminamą toksiną, todėl pasireiškia sunkūs simptomai.
Simptomai dažnai būna karščiavimas, raumenų ir virškinamojo trakto skausmai, kurie per 24-48 valandas gali greitai progresuoti iki žemo kraujospūdžio ir organų nepakankamumo.
Rizikos veiksniai: odos žaizdos, neseniai atliktos operacijos ir ligos, pavyzdžiui, vėjaraupiai, dėl kurių lieka atvirų žaizdų.
Todėl skiepai nuo šios ligos gali padėti sumažinti sunkių komplikacijų riziką.
Bakterija gali būti perduodama iš vieno žmogaus kitam, tačiau ji nėra tokia užkrečiama kaip kai kurie kiti patogenai.
Paprastai bakterija perduodama per tiesioginį kontaktą su infekuotomis kvėpavimo takų išskyromis (pvz., kosint ar čiaudint) arba per kontaktą su infekuotomis atviromis žaizdomis.
Naujausi turimi duomenys kelia rimtą susirūpinimą: 2023 m. Japonijoje užregistruoti 409 Streptococcus pyogenes sukeltos SKTS atvejai, o per pirmas vienuolika 2024 m. savaičių jau užregistruoti 335 nauji atvejai.
Toks nuolatinis didėjimas kelia nerimą: prognozuojama, kad iki metų pabaigos atvejų skaičius gali pasiekti 2 500, o mirtingumas – 30 proc.
Manoma, kad šia liga ypač serga jauni žmonės, nors tikslios šio didėjimo priežastys vis dar menkai suprantamos.
Tyrėjų nuomone, tam įtakos galėjo turėti netiesioginis COVID-19 pandemijos poveikis.
Pavyzdžiui, kai dėl socialinės atskirties priemonių, karantino ar kitų visuomenės sveikatos strategijų – sumažinama infekcijos sukėlėjo cirkuliacija, gyventojai gali neturėti tiek daug galimybių susidurti su infekcijos sukėlėju ir išsiugdyti natūralų imunitetą.
Dėl to gyventojai gali tapti labiau pažeidžiami, kai apribojimai panaikinami ir atnaujinami socialiniai ryšiai ir kontaktai.