Medicininiai tyrimai, kuriais siekiama pagerinti išsėtinės sklerozės gydymą, duoda daug žadančių rezultatų.
Ši lėtinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą, vis dar yra nepagydoma, o gydymas apsiriboja tik simptomų malšinimu ir ligos progresavimo sulėtinimu.
Masačusetso technologijos instituto tyrėjų komanda neseniai sukūrė naujovišką sprendimą, kuris galėtų pakeisti gydymo metodą, dirbtinai atkuriant dėl ligos pakitusias neuronų jungtis.
Mokslininkai sukūrė mikroskopines plėveles, kurios, kaip ir mikrobangos, apgaubia neuronų struktūras, ypač aksonus ir dendritus.
Mažesnio nei vieno mikrometro skersmens šios sistemos apgaubia neuronų ataugas ir atkuria optimalią jų funkciją.
Apvyniojimas vyksta veikiant šviesai, be tiesioginio fizinio kontakto. Pagaminti iš azobenzeno – polimero, kuris žinomas dėl savo gebėjimo keisti formą veikiant šviesai, šie lakštai valdomi šviesos intensyvumu, trukme ir poliarizacija.
Siekdama išbandyti savo naujovę, komanda atliko bandymus su žiurkių neuronais ir patvirtino jų biologinį suderinamumą.
Rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature“.
Stebėtinai lanksčios polimerinės plėvelės
Kad sukurtų šias plėveles, mokslininkai pirmiausia ant vandenyje tirpstančio apsauginio sluoksnio užlašino lašelį azobenzeno polimero, o tada ant jo štampu atspausdino įvairius raštus ir taip suformavo tūkstančius mikroįrenginių.
Po polimero kietinimo ir tirpiklių likučių pašalinimo buvo atliktas ėsdinimas, siekiant išvalyti likučius.
Tada buvo ištirpintas apsauginis sluoksnis ir išlaisvinti prietaisai.
Šios itin lanksčios plėvelės skirtos sąveikai su aksonais ir dendritais – plonomis ir trapiomis struktūromis. Dėl savo lankstumo ir lengvumo šie polimerų sluoksniai išsaugo neuronų vientisumą, apsaugodami ir optimizuodami jų šakojimąsi.
„Siekiant užmegzti glaudžią sąveiką su šiomis ląstelėmis, prietaisai turi būti lankstūs ir gebėti prisitaikyti prie šių sudėtingų struktūrų. Būtent tokį iššūkį sprendėme šiame darbe. Mes pirmieji parodėme, kad azobenzenas gali apgaubti net gyvas ląsteles“, – pranešime spaudai teigė vienas iš autorių.
Pakeliui į dirbtinį mieliną
Vienas iš perspektyviausių šios technologijos taikymo būdų – išsėtinės sklerozės, kuriai būdingas mielino – esminės medžiagos, gaubiančios neuronų aksonus – sunaikinimas, gydymas.
Dėl šio sunaikinimo sutrinka neuronų signalų perdavimas ir atsiranda įvairių neurologinių simptomų.
Azobenzeno pagrindu pagaminti prietaisai gali imituoti mieliną, apgaubdami pažeistus aksonus, taip atkurdami izoliaciją ir normalų elektrinių signalų perdavimą.
Tyrėjai planuoja tobulinti šią technologiją, papildydami ją naujomis funkcijomis.
Jie ketina modifikuoti lakštų paviršių taip, kad jie galėtų atpažinti ir selektyviai prisijungti prie tam tikrų tipų ląstelių ar subląstelinių regionų, taip išplėsdami medicininio pritaikymo sritį.
Skaitykite visas naujausias medicinos naujienas ČIA!
