Dantų sveikata yra itin svarbi, tačiau dažnai nepastebime, kaip kasdieniai įpročiai gali pamažu juos žaloti. Ir tai susiję ne tik su saldumynų vartojimu, rūkymu ar nepakankama burnos higiena – net ir visai nekaltai atrodantys dalykai gali turėti neigiamą poveikį.
Pavyzdžiui, ar kada susimąstėte, kad dantims gali kenkti paprastos sėklos ar net dantų krapštukai?
Ilgainiui dažnas sėklų gliaudymas gali sukelti mikroįtrūkimus emalyje, o jei tai tampa įpročiu, dantų paviršius gali pastebimai susidėvėti.
Tai tik keli iš daugelio kasdienių veiksmų, kurie gali atrodyti nepavojingi, tačiau ilgainiui turi neigiamų pasekmių.
Įprotis kramtyti rašiklį
Jei susimąstę dėl užduoties net nepastebite, kaip pradedate kramtyti rašiklį ar pieštuką – sustokite!
Tokia įpročio forma gali pakenkti dantims, nes nuolatinis spaudimas tam tikroje vietoje skatina jų nusidėvėjimą.
Be to, rašiklio paviršius gali būti pilnas bakterijų, didinančių dantų ėduonies riziką.
Ką daryti? Stenkitės kontroliuoti šį įprotį. Jei jaučiate poreikį ką nors kramtyti, rinkitės becukrę kramtomąją gumą – ji bent jau nekenkia dantims.
Kalbant apie saulėgrąžas, verta dar kartą atkreipti dėmesį į jų poveikį. Daugelis žmonių negali įsivaizduoti laisvalaikio be jų – jas gliaudo vaikščiodami, bendraudami su draugais ar žiūrėdami mėgstamus serialus.
Nors saulėgrąžas yra vertingas cinko ir kitų mikroelementų šaltinis, jos taip pat turi trūkumų: pirmiausia, nuolatinis jų gliaudymas gali pažeisti dantų emalį, o antra – jos yra gana riebios.
O kaip dėl įpročio naudoti dantis kaip įrankį? Tarkime, negalite atidaryti gazuoto gėrimo rankomis – ar tikrai verta rizikuoti dantų sveikata bandant jį atkimšti dantimis?
Kiekvienas toks veiksmas – tai ne tik mikrotraumos emaliui, bet ir reali grėsmė nusilaužti dantį.
Atminkite: dantys skirti maistui, o ne ekstremaliems išbandymams.
Verčiau sugaiškite kelias papildomas sekundes ieškodami atidarytuvo – tai bus daug pigiau ir paprasčiau nei vėliau taisyti dantų pažeidimus.
Bandymas dantimis atidaryti riešutus gali baigtis danties lūžiu
Riešutai – puikus ir sveikas užkandis, tačiau tik tol, kol nebandote jų gliaudyti dantimis. Net minkštesnis riešutų kevalas sukelia apkrovą, kuriai dantys nėra pritaikyti.
Tokia praktika gali sukelti mikroįtrūkimus emalyje ir net padidinti dantų lūžių riziką.
Atminkite: dantys nėra įrankiai! Jei dažnai renkatės nelukštentus riešutus, geriau įsigykite riešutų gliaudyklę – taip apsaugosite tiek dantis, tiek savo piniginę.
Saldūs ir sūrūs užkandžiai daugeliui yra tikras malonumas, tačiau jie turi ir paslėptų pavojų.
Per didelis cukraus kiekis sukuria idealias sąlygas bakterijoms daugintis ir skatinti dantų ėduonį, o druska gali dirginti dantenas.
Po deserto ar traškučių nepamirškite bent išsiskalauti burnos arba, dar geriau, išsivalyti dantis.
Taip pat verta kontroliuoti saldžių ir sūrių produktų kiekį savo mityboje – tai padės išsaugoti jūsų dantis.
Šalto ir karšto maisto derinys sukelia mikroįtrūkimus
Staigus temperatūrų kontrastas gali būti tikras iššūkis jūsų dantims. Pavyzdžiui, valgant ledus iškart po karštos kavos ar užgeriant karštą kebabą šalta kola, emalis patiria šoką.
Nors kai kurie mano, kad tai padeda virškinimui, staigus temperatūros pokytis sukelia mikroįtrūkimus, kurie ilgainiui gali lemti ėduonį ar net dantų skilimą.
Kad apsaugotumėte dantis, stenkitės vengti tokių ekstremalių kontrastų – leiskite maistui ir gėrimams pasiekti neutralią, komfortišką temperatūrą.
Dar viena dažna problema – netinkamas dantų krapštukų naudojimas.
Pajutę, kad tarp dantų įstrigo maisto likučiai, daugelis pradeda energingai krapštyti, tačiau toks įprotis gali pažeisti emalį ir traumuoti dantenas.
Ilgainiui tai gali sukelti dantenų kraujavimą ir net uždegimus.
Ką daryti? Pirmiausia pabandykite išsiskalauti burną vandeniu.
Jei tai nepadeda, naudokite dantų krapštuką švelniai ir atsargiai: laikykite jį 45 laipsnių kampu, judėkite nuo dantenų link danties krašto, vengdami staigių ir stiprių judesių.
Taip apsaugosite tiek dantis, tiek dantenas nuo nereikalingos žalos.
