Iki kovo pabaigos JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo tikisi įvardyti kelis pagrindinius subsidijų lustų gamybos įmonėms statyti pagal 2022 m. lustų įstatymą gavėjus.
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, bendrovė „Intel“ pretenduoja į daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių iš visų skirtų lėšų.
Vyriausybės parama „Intel“ bus paskirstyta tam tikra proporcija tarp tiesioginių subsidijų ir paskolų.
Pirmųjų subsidijų suma sieks 39 mlrd. JAV dolerių, o grąžintinų lėšų forma JAV valdžia pasirengusi skirti iki 75 mlrd. JAV dolerių.
Kol kas JAV valdžia dar nėra susitarusi dėl tokių didelių subsidijų, kaip „Intel“ atveju.
Naujojo Hampšyro, Oregono ir Kolorado projektams, kuriuose dalyvavo BAE Systems ir Microchip Technology, buvo skirti daug mažesni biudžetai.
Reikėtų pasakyti, kad 10 mlrd. JAV dolerių neatrodo tokia didelė parama „Intel“, turint omenyje bendrovės norą investuoti 20 mlrd. JAV dolerių į dviejų gamyklų statybą Oregone, dar 20 mlrd. JAV dolerių į gamyklų modernizavimą ir plėtrą Arizonoje ir 3,5 mlrd. JAV dolerių į projektą Naujojoje Meksikoje.
Spaudoje jau buvo pasirodę gandų apie „Intel“ ketinimą atidėti gamyklų paleidimo Ohajuje pradžią iki 2026 m. dėl vėluojančių subsidijų, tačiau vietos pareigūnų šaltiniai paaiškino, kad projekto grafikas priklauso nuo rinkos sąlygų, o ne nuo subsidijų gavimo laiko.
JAV prezidento J. Bideno kadencijos metu lustų gamintojai į vietos ekonomiką investavo daugiau kaip 230 mlrd. JAV dolerių.
Pagal prezidento administracijos planą iki 2030 m. šalyje turėtų atsirasti bent du pažangias technologijas naudojantys lustų gamybos klasteriai.
„Intel“ vadovybė savo argumentuose ne kartą aiškino, kad įgyvendindama naujus projektus tikisi subsidijomis padengti iki 20-30 proc. įmonių statybos išlaidų.
Sprendžiant pagal turimą biudžetą, bendrovė stengsis išlaikyti šią proporciją.
