Remiantis statistiniais duomenimis, inkstų ligos paliečia vieną iš dešimties suaugusiųjų, o jų pasaulinė populiacija siekia daugiau nei 850 milijonų žmonių.
Manoma, kad iki 2040 metų inkstų ligos taps penkta pagal dažnumą mirties priežastimi. Nors moterys dažniau serga šiomis ligomis, vyrai yra labiau linkę į galutinę lėtinių inkstų ligų stadiją.
„Nefrida“ klinikos gydytoja nefrologė Vilija Deimantavičienė atkreipia dėmesį, kad inkstų funkcija gali blogėti nepastebimai per ilgą laikotarpį. Daugelis žmonių gali gyventi su nediagnozuota inkstų liga ir besilpnėjančia inkstų funkcija, to net nejausdami.
Jei negydoma, inkstų funkcijos silpnėjimas gali progresuoti iki lėtinio inkstų nepakankamumo, kuris neigiamai veikia žmogaus darbingumą, gyvenimo kokybę ir trukmę.
Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės su inkstų nepakankamumu dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Specialistė taip pat aptaria dažniausias inkstų ligas ir prevencines priemones, galinčias padėti išvengti jų atsiradimo ir progresavimo.
Inkstai: nepailstantys organizmo valytojai
„Inkstai yra porinis organas, esantis abipus stuburo juosmens srityje, panašus į pupelės formą. Jie veikia kaip nuolat veikianti vidinė laboratorija, kuri filtruoja kraują, šalina nereikalingas medžiagas ir gamina šlapimą“, – sako V. Deimantavičienė.
Inkstų pagrindinė funkcija yra palaikyti organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, reaguojant į mitybos pokyčius, medžiagų apykaitą ir fizinį aktyvumą.
Jie pašalina nereikalingas medžiagas, reguliuoja mineralų ir rūgščių-šarmų pusiausvyrą, gamina hormonus, dalyvaujančius kraujo ląstelių gamyboje ir kraujo spaudimo reguliavime, bei valdo kalcio ir fosforo apykaitą, svarbią kaulų stiprumui.
Dažniausios inkstų ligos
Dažniausiai pasitaikančios inkstų ligos apima ūmias ir lėtines infekcijas, cukrinio diabeto ar arterinės hipertenzijos sukeltus inkstų pažeidimus, inkstų akmenligę, inkstų kamuolėlių ligas, autoimunines ligas (pvz., sisteminę raudonąją vilkligę, reumatoidinį artritą), paveldimas ligas, tokias kaip inkstų policistozė, bei inkstus žalojančių vaistų vartojimą.
Kai inkstai nebegali tinkamai atlikti savo funkcijos, reikalinga pakaitinė inkstų terapija – dializė arba donorinio inksto transplantacija.
Pagal statistiką, 2022 metais pasaulyje dializė buvo taikoma daugiau nei 3 mln. pacientų, Lietuvoje – 1230 žmonių.
Lėtinių inkstų ligų simptomai ir diagnostika
Lėtinės inkstų ligos dažnai vadinamos klastingomis, nes ilgą laiką gali neturėti simptomų. Pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia jau išsivysčius pažengusiam inkstų nepakankamumui.
Įprasti simptomai yra sumažėjęs šlapimo kiekis, skausmingas šlapinimasis, pakitusi šlapimo spalva, nugaros skausmas, karščiavimas, padidėjęs kraujo spaudimas, pykinimas, veido, rankų, kojų patinimas, nuovargis ir silpnumas.
Pasireiškus šiems simptomams, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atliks reikiamus kraujo ir šlapimo tyrimus bei, jei reikia, nukreips nefrologo konsultacijai.
Lėtinės inkstų ligos ir jų gydymas
Lėtinių inkstų ligų gydymas neleidžia visiškai išgydyti, tačiau laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, galima sulėtinti ligos progresavimą ir su ja susijusias širdies ir kraujagyslių ligas, taip prailginant laiką iki pakaitinės inkstų terapijos poreikio.
Lėtinės inkstų ligos rizikos veiksniai ir profilaktika
Lėtinė inkstų liga diagnozuojama, kai inkstų pokyčiai tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius.
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra II tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, kartotinės šlapimo takų infekcijos, inkstų akmenligė, autoimuninės ligos, paveldimos ligos ir vyresnis amžius (daugiau nei 65 metai).
Liga turi penkias stadijas, o simptomai dažniausiai pasireiškia tik 4–5 stadijose, kai inkstai jau negali tinkamai atlikti savo funkcijos. Esant 5 stadijai, būtina dializė arba inksto transplantacija.
Norint išvengti ligos progresavimo, būtina reguliariai tikrinti kreatinino kiekį kraujyje, atlikti šlapimo tyrimus ir stebėti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų: išlaikyti fizinį aktyvumą, tinkamą kūno svorį, sveiką mitybą, vartoti mažiau druskos, kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, nerūkyti ir vengti ilgalaikio vaistų vartojimo be gydytojo priežiūros.
