Sporto metu žmonės dažnai jaučia, kad laikas slenka lėčiau nei įprastai, ir nauji tyrimai atskleidžia, kad tai nėra vien subjektyvus pojūtis.
Eksperimentais nustatyta, kad fizinės apkrovos metu klaidingai vertiname laiko tėkmę, todėl treniruotės atrodo ilgesnės nei yra iš tikrųjų.
Mokslininkai atliko tyrimą su dviračių treniruokliais, kurio metu dalyviai nuolat manė, kad laikas eina greičiau nei realybėje, parodydami akivaizdų neatitikimą tarp realaus ir suvokiamo laiko.
Tyrime, publikuotame žurnale „Brain and Behavior“, 33 dalyviai įveikė 4000 metrų atstumą dviračiu. Jie buvo prašomi įvertinti 30 sekundžių laikotarpius penkiose skirtingose vietose: prieš startą, prie 500 m, 1500 m, 2500 m ir po finišo.
Kiekvienas jų atliko tris skirtingus bandymus: vienas vienumoje, vienas prieš virtualų oponentą ir vienas intensyviose varžybose.
Visais scenarijais dalyviai klaidingai vertino tikrą 30 sekundžių trukmę 8–9 %, kas rodo, kad fizinis krūvis daro pastovų poveikį laiko pojūčiui.
Įdomu tai, kad nei konkurentas, nei didesnės pastangos nepakoregavo jų suvokimo. Tai prieštarauja prielaidai, kad konkurencinė aplinka ar didesnis spaudimas galėtų pagerinti laiko skaičiavimą.
Net esant didesniam fiziniam krūviui, gebėjimas tiksliai vertinti laiką išliko iškraipytas.
Mokslininkai padarė išvadą, jog pagrindinis faktorius, paveikiantis vidinį laikrodį, yra būtent fizinis krūvis, o ne varžybų atmosfera.
Šis tyrimas praplečia žinias apie tai, kaip fizinė veikla veikia žmogaus pajėgumus, ypač sporto šakose, kur tempas lemia sėkmę.
Sportininkams itin svarbu tiksliai jausti laiką, kad jie galėtų teisingai paskirstyti energiją, nes netikslus laiko jutimas gali lemti neteisingą jėgų panaudojimą.
Elitiniai sportininkai, pavyzdžiui, Michaelas Phelpsas, praktikuoja mentalinę repeticiją, siekdami tobulinti ritmo pojūtį, nes žino, kad klaidos gali kainuoti pergales ar rekordus.
Tyrėjai, nors tyrimo apimtis buvo ribota, pabrėžė metodų naujumą ir kvietė tęsti tyrimus, galbūt nagrinėjant papildomus kintamuosius, tokius kaip treniruotės trukmė ar aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, laikmatį rodanti šviesa.
Šios išvados gali padėti sportininkams patobulinti rezultatus, gerinant vidinio laikrodžio tikslumą.
