Everestas, dar vadinamas Džomolungma, daugelį metų išliko aukščiausiu pasaulio kalnu, traukiančiu alpinistus iš viso pasaulio.
Tačiau mokslininkai mano, kad jis ne visada išlaikys savo statusą – anksčiau ar vėliau atsiras aukštesnis kalnas.
Kad suprastume, kuris kalnas pasieks naują aukščio rekordą, pirmiausia turime suprasti, kaip susiformuoja kalnai.
Ar žinote, kas lėmė, kad Everestas ir jo kaimynai Himalajuose tapo tokie aukšti? Atrodo, kad atėjo laikas visa tai sužinoti ir išsiaiškinti aukščiausio ateities kalno pavadinimą.
Kaip Žemėje atsirado kalnai?
Iš geografijos pamokų mokykloje visi žinome, kad kalnai susidaro dėl tektoninių plokščių susidūrimo.
Susidūrus dviem plokštėms, viena iš jų gali panirti po kita, todėl Žemės pluta deformuojasi ir pakyla, todėl susiformuoja kalnų grandinės.
Taip atsirado daug didingų viršūnių, įskaitant Everesto kalną, kuris dėl šio proceso tapo Himalajų dalimi.
Kalnų, susidariusių dėl tektoninių plokščių susidūrimo, aukštis priklauso nuo daugelio veiksnių.
Skirtumą lemia ir plutos amžius: jaunesnė pluta yra šiltesnė, o senesnė ir šaltesnė pluta elgiasi kaip klampi masė – mokslininkas ją palygino su klevų sirupu.
Šaltesnė ir tankesnė pluta sukuria įspūdingesnes kalnų aukštumas, nes yra stabilesnė ir lėčiau deformuojasi.
Kalnų augimui didelę įtaką daro ir erozija – uolienų irimas. Šis procesas Himalajus veikia taip stipriai, kad jie išlieka viena sparčiausiai augančių kalnų sistemų Žemėje.
Vanduo, ledynai ir nuošliaužos nuneša uolienas nuo kalnų, jų masė mažėja, todėl kalnų viršūnės kyla. Tai panašu į iškrautus krovininius laivus plūduriuojančius aukštyje – kalnai „iškyla“ virš Žemės mantijos, kai jų svoris sumažėja.
Erozija veikia kalnus ne tik aukštyn, bet ir žemyn. Jei erozija vyksta greičiau nei kėlimo procesai, kalnas pamažu žemėja.
Everestas jau nebe aukščiausias ateities kalnas?
Kai kurie geologai spėja, kad ateityje aukščiausias pasaulio kalnas bus Nangaparbatas, esantis netoli Everesto. Šis devintas pagal aukštį Žemės kalnas auga taip sparčiai, kad gali pasiekti naują rekordą.
Nangaparbato kalnas kyla greičiau nei Everestas dėl sparčios erozijos, tačiau dėl gausių kritulių šioje vietovėje jis taip pat sparčiai nyksta.
Dėl to, nepaisant augimo, ši viršūnė vis dar yra maždaug 600 metrų žemesnė už Everestą.
Jei ne Nangaparbatas, tai kita Himalajų viršukalnė ateityje gali pretenduoti į aukščiausio kalno titulą.
Mokslininkų teigimu, laikui bėgant klimato veiksniai gali keistis, todėl gali keistis ir viršūnių augimo tempas.
Atsižvelgiant į tai, kad tektoniniai procesai Himalajuose gali tęstis dar 10 mln. metų, gamta turės pakankamai laiko eksperimentams.
Manoma, kad pasaulyje vargu ar atsiras kalnas, kuris būtų daug aukštesnis už Everestą. Skirtumas tarp Džomolungmos ir naujojo rekordininko gali būti nedidelis.
2024 m. duomenimis, Everesto aukštis yra 8849 m, o visame pasaulyje žinomas kalnas nuolat auga. Naujojo rekordininko aukštis gali būti 9000 metrų, bet ne daugiau – sąlygos po Himalajų kalnais neleis viršūnėms per daug didėti.