Finansinės apgavystės kasmet tampa vis rafinuotesnės, todėl jas tampa sunkiau atpažinti net ir tiems, kurie turi stiprių finansinių žinių bei geba kritiškai mąstyti.
Naujausia sukčių kryptis – kriptovaliutų savininkai.
Investiciniai apgavikai siūlo greitą pelną ir neįtikėtinai didelę grąžą, naudodamiesi elektroninių platformų imitacijomis, kurios atrodo vis labiau profesionaliai.
Nors nemaža dalis šių apgaulių yra laiku sustabdoma, daugelis žmonių vis tiek patiria reikšmingų finansinių nuostolių.
Lengva tapti apgavikų auka
Dauguma pastaruoju metu stebimų apgavysčių turi bendrų bruožų – jos atrodo labai paprastos, todėl nesukelia įtarimų. Sukčiavimo esmė – įsiūlyti neegzistuojantį produktą ar netikrą paslaugą. Sukčiavimo būdai gali būti įvairūs – nusikaltėliai gali apsimesti siūlantys, pavyzdžiui, pagalbą susigrąžinant pinigus ar parduodant prekes žemesnėmis kainomis nei rinkos, arba garantuojantys didžiulę investicinę grąžą. Būkite atsargūs, jei kas nors siūlo dieninę 3 proc. arba savaitinę 10 proc. grąžą – tokie pažadai yra nerealiai dideli.
Sukčiai kuria svetaines, kurios atrodo patikimos, arba naudojasi socialiniais tinklais, siekdami sukurti profesionalų įvaizdį. Jie dažnai naudoja organizacijų, kuriomis apsimeta, logotipus, prekės ženklus bei el. pašto adresus.
Norint išvengti sukčių, patartina vengti nepageidaujamų pasiūlymų ir būti atsargiems su skambučiais bei el. laiškais. Taip pat svarbu patikrinti pardavėjų kontaktinius duomenis. Dažnai sukčius gali išduoti klaidos tekstuose arba netikslūs pavadinimai.
Realių apgaulių pavyzdžiai
Kriptovaliutų srityje sukčiai dažnai išnaudoja žmonių informacijos ir budrumo stoką, meistriškai paslėpdami savo aferas. Dėl negrįžtamos kriptovaliutų sandorių prigimties tokios apgaulės gali tapti itin skaudžiomis.
Jonas Juengeris, vienos didžiausių pasaulyje kriptovaliutų keityklų „Binance“ Lietuvos padalinio „Bifinity“ vadovas, pastebi, kad matydami pasiūlymą, kuris atrodo pernelyg gerai, pirmiausia reikėtų pasitikrinti, ar jis iš tikrųjų patikimas. Deja, daugelis žmonių sukčiams pasiduoda per silpnumo akimirkas.
Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad socialiniuose tinkluose matote skelbimą, siūlantį pagalbą atgauti pavogtas kriptovaliutas. Jūs pervedate pinigus už šią paslaugą, tačiau „specialistas“ dingsta nieko nepadaręs ir neatlikęs jokios grąžinimo paslaugos.
Kitas dažnas scenarijus – asmuo socialiniuose tinkluose pamato reklamą apie kriptovaliutų kasimo programą, žadančią didelę grąžą, tačiau po daugelio mokėjimų už programą paaiškėja, kad tai buvo apgavystė.
Pastaruoju metu sukčiai taip pat siunčia SMS žinutes, raginančias patvirtinti transakcijas ar sumokėti už tariamas paslaugas. Gavusieji tokias žinutes dažnai kviečiami skambinti į „klientų aptarnavimo“ skyrių. Tokie atvejai pasitaiko net tiems, kurie „Binance“ paskyros neturi.
J. Juengeris pabrėžia, kad svarbu kritiškai vertinti visus pranešimus, ypač tuos, kurie teigia, jog atkeliauja iš klientų aptarnavimo skyrių ar „oficialių“ patarėjų.
Ką daryti, jei tapote apgavystės auka
Jei tapote sukčių auka, kuo greičiau praneškite apie tai policijai ir platformai, kurios vardu sukčiai pasinaudojo. Svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos, o ne bandyti spręsti situaciją vien patiems.
Platformų, valdžios institucijų ir kriptovaliutų naudotojų bendradarbiavimas yra esminis veiksnys kovojant su apgavystėmis.
Be to, niekada nepasitikėkite pasiūlymais už tam tikrą mokestį gauti pagalbą susigrąžinant prarastas lėšas.
Sustabdytos milijardinės vagystės
Investicinės apgavystės vis dažniau taikosi į kriptovaliutų savininkus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Per pirmuosius šių metų septynis mėnesius „Binance“ užkirto kelią daugiau nei 2,2 mlrd. eurų vertės potencialiems sukčiavimams ir apsaugojo daugiau nei 1,2 mln. investuotojų. „Binance“ prekybos sistemos aptinka įtartinas operacijas, ypač kriptovaliutų išgryninimo metu. Šiais metais daugiau nei 45 proc. užfiksuotų vagysčių susijusios su įtartinais išgryninimais, tačiau vartotojai taip pat turėtų likti budrūs ir atsargūs, vertindami įtartinas transakcijas bei pasiūlymus“, – teigia J. Juengeris.
