Dėvėti drabužiai, dar vadinami „second-hand“ arba „vintage“ rūbais, vis labiau populiarėja, ypač tarp tų, kurie siekia tvarumo, ieško unikalių stiliaus sprendimų ar nori sutaupyti.
Tačiau daugelis žmonių abejoja, ar dėvėti drabužiai yra saugūs ir ar per juos galima užsikrėsti įvairiomis ligomis.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokia yra reali infekcijų rizika, susijusi su dėvėtais drabužiais, ir kaip galima apsisaugoti.
Ar per dėvėtus drabužius galima užsikrėsti ligomis?
Taigi, jei pavyko sėkmingai įsigyti naudotų daiktų parduotuvėje, neskubėkite iš karto užsidėti atnaujinto drabužio. Prieš dėvint dėvėtą daiktą dar reikėtų kruopščiai dezinfekuoti.
Žinoma, kad žmogaus odoje gyvena milijonai bakterijų, virusų ir grybelių, ir ne visi jie vis dar žinomi mokslui.
Tai vadinamasis odos mikrobiomas. Atitinkamai kiekvieną kartą, kai žmogus apsirengia drabužius, jis palieka dalį savo mikrobiomo ant audinio, kuris liečiasi su oda.
Todėl drabužiai gali tapti tikru mikroorganizmų, įskaitant pavojingas ligas sukeliančius patogenus, „sandėliu“.
Tai, kad ant audinio yra ankstesnio savininko mikrobų, nereiškia, kad žmogus būtinai užsikrės kokia nors liga.
Nepaisant to, ant dėvėtų drabužių randama įvairių patogenų.
Pavyzdžiui, Staphylococcus bakterijos, sukeliančios stafilokokines infekcijas.
Beje, šias bakterijas dažnai parsinešame namo su batais.
Taip pat ant drabužių gali gyventi Streptococcus bakterijos, gerklės skausmo kaltininkės, Salmonella bakterijos, sukeliančios salmoneliozę (dažna bakterija, kuria galima užsikrėsti ir per indus), ir Escherichia coli.
Taip pat į drabužių „gyventojų“ sąrašą gali patekti grybeliai, sukeliantys tokias ligas, kaip pėdų mikozė, juostinė pūslelinė, pienligė ir pan.
Mokslininkų darbai rodo, kad ant audinių esantys mikroorganizmai gali sukelti ne tik odos infekcijas, bet ir ligas, kurias lydi tokie simptomai kaip karščiavimas, vėmimas ir viduriavimas.
Viename tyrime, atliktame su drabužiais iš Pakistano naudotų drabužių turgaus, buvo rasta bakterijų Bacillus subtilus ir Staphylococcus aureus.
Abiejų tipų bakterijos gali sukelti odos ir kraujo infekcijas. Naudotuose drabužiuose taip pat gali būti parazitų, galinčių sukelti tokias odos ligas kaip dermatitas ir žvynelinė.
Kiek laiko mikrobai gali gyventi ant drabužių?
Mikrobai gali išgyventi ant audinių kelis mėnesius, jei jie laikomi kambario temperatūroje. Ant medvilninių ir mišraus pluošto audinių bakterijos gali išsilaikyti iki 90 dienų, o ant poliesterio – iki 200 dienų.
Didesnis drėgnumas padeda mikroorganizmams išgyventi ilgiau, todėl svarbu drabužius laikyti sausai, kad sumažėtų infekcijos rizika.
Sunku tiksliai pasakyti, kokia yra infekcijos rizika dėl dėvėtų drabužių, tačiau žinoma, kad imuniteto sutrikimų turintiems žmonėms ši rizika yra didesnė. Jie turėtų ypač kruopščiai apdoroti savo drabužius prieš juos dėvėdami.
Dėvėti drabužiai: kaip tinkamai juos skalbti?
Teoriškai drabužiai, pirkti iš antrų rankų, turėtų būti jau apdoroti, tačiau praktiškai taip būna ne visada. Tačiau dėvėtų drabužių skalbimas gali padėti sumažinti infekcijos riziką.
Tyrimai rodo, kad tinkamai skalbiant galima sunaikinti net tokius parazitus kaip niežų erkutės. Norint veiksmingai dezinfekuoti drabužius, rekomenduojama juos skalbti maždaug 60 °C temperatūroje su skalbimo priemone.
Tai padės pašalinti ir matomus nešvarumus, ir mikrobus.
Skalbimas šaltame vandenyje yra mažiau veiksmingas šalinant ligų sukėlėjus. Tačiau jei drabužiai neatlaiko aukštos temperatūros, galite naudoti dezinfekuojamąjį skalbiklį, kad pašalintumėte likusius mikroorganizmus.
Vis dėlto, norint sumažinti infekcijos riziką, dėvėtus drabužius geriausia skalbti atskirai nuo kitų drabužių, kad išvengtumėte kryžminės taršos.
Tai galima padaryti 2-3 valandas mirkant drabužius atskirame inde su šiltu vandeniu ir antibakteriniais milteliais, o tada skalbti skalbimo mašinoje.
Kad būtumėte tikri, jog mikrobai bus visiškai sunaikinti, rekomenduojama drabužius apdoroti karštu oru džiovyklėje arba garais lygintuvu, jei audinys gali atlaikyti 60 °C temperatūrą.
Tai padės sunaikinti bakterijas, virusus ir parazitų kiaušinėlius.
Reikėtų pasakyti, kad net jei naudotų daiktų parduotuvėje buvo atlikta dezinfekcija, daiktus vis tiek reikia kruopščiai nuplauti.
Faktas tas, kad dėvėtų drabužių dezinfekcijai naudojamos cheminės medžiagos, ypač formaldehidas. Jis yra toksiškas ir neigiamai veikia reprodukcinius organus, kvėpavimo takus, akis, odą ir net centrinę nervų sistemą.
Todėl, laikydamiesi minėtų rekomendacijų, galite išvengti įvairių sveikatos problemų.
