Depresija yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų, kuri gali paveikti bet kokio amžiaus, lyties ar socialinio sluoksnio žmones.
Tai ne vien paprastas liūdesys ar bloga nuotaika – depresija gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, darbą, santykius ir bendrą savijautą. Nors dažnai apie ją kalbama per metaforas ar iš patirties, svarbiausia suprasti, kad depresija yra mediciniškai pripažintas sutrikimas, turintis aiškius požymius, kuriuos svarbu žinoti.
Depresijos simptomai gali būti labai įvairūs, tačiau visi jie turi vieną bendrą bruožą – jie trukdo žmogui normaliai funkcionuoti. Kai kurie žmonės depresiją painioja su paprastu liūdesiu ar laikinu nusiminimu, tačiau skirtumas slypi intensyvume ir trukmėje.
Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir yra stiprūs, galima įtarti, kad tai daugiau nei laikinas emocinis sunkumas.
Svarbu suprasti, kad depresijos simptomai gali pasireikšti tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Tai reiškia, kad žmogus gali jausti ne tik liūdesį, bet ir fizinį nuovargį, nemigą, skausmus ar net virškinimo sutrikimus.
Dėl šios priežasties depresija dažnai lieka nepastebėta, ypač jei žmogus galvoja, kad tai tik kūno ar kasdienio streso padariniai.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vis dar vyrauja stigma kalbant apie psichikos sveikatą. Daug žmonių, patiriančių depresijos simptomus, bijo ieškoti pagalbos, nes nenori būti nurašyti ar nesuprasti.
Tačiau kuo anksčiau problema pripažįstama, tuo lengviau ją spręsti. Tinkamas gydymas, pokalbiai su specialistais, gyvenimo būdo pokyčiai – visa tai gali padėti pasveikti.
Depresija gali prasidėti nepastebimai. Iš pradžių gali atrodyti, kad žmogus tiesiog pavargo ar išgyvena sunkų laikotarpį. Tačiau, jei emocinė būsena nepagerėja, o veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą, tampa abejinga – verta susimąstyti.
Žinojimas, kokie yra pagrindiniai depresijos simptomai, padeda ne tik sau, bet ir artimiesiems.
Depresija nėra silpnumo požymis. Tai ne kažkas, ką galima „nugalėti“ valios pastangomis ar „išsimiegoti“. Ji reikalauja supratimo, atjautos ir tinkamo gydymo. Kuo daugiau žinosime apie šią ligą, tuo geriau galėsime padėti sau ir kitiems.
Pagrindiniai depresijos simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį
Vienas pagrindinių depresijos simptomų yra nuolatinė liūdna ar tuščia nuotaika, kuri trunka ilgiau nei dvi savaites. Tai nėra tik liūdesys, bet gilus emocinis tuštumas, kuris neleidžia džiaugtis net mažais dalykais. Žmogus praranda susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė malonumą – hobiai, bendravimas, net valgymas tampa nebeįdomūs.
Dar vienas dažnas simptomas – energijos stoka. Depresijos paveiktas žmogus jaučiasi pavargęs net ir po ilgo miego, sunkiai keliasi iš lovos, net paprasčiausios užduotys atrodo kaip didžiulis iššūkis. Šis fizinis nuovargis dažnai painiojamas su kitais sveikatos sutrikimais, tad svarbu įvertinti visumą.
Miego sutrikimai – taip pat dažnas ženklas. Vieni žmonės sergantys depresija negali užmigti, kiti pabunda anksti ryte ir nebegali miegoti. Kai kurie miega labai daug, tačiau net ir po ilgo miego jaučiasi nepailsėję. Miegas tampa nekokybiškas, neramus, su pertrūkiais ar košmarais.
Depresijos simptomai dažnai pasireiškia ir kaip apetito pokyčiai. Vieni žmonės praranda apetitą ir pradeda kristi svoris, kiti – valgo daugiau, ypač saldumynus ar riebius patiekalus, taip bandydami malšinti emocinį skausmą. Tokie pokyčiai gali turėti ilgalaikį poveikį fizinei sveikatai.
Savigrauža ir kaltės jausmas – dar vienas ženklas. Žmogus save kaltina dėl visko – net ir dėl dalykų, kurių negali kontroliuoti. Šis jausmas yra neadekvatus realybei, bet tampa kasdieniu palydovu. Gali kilti mintys, kad esi niekam nereikalingas, nenaudingas ar net kenksmingas kitiems.
Depresija paveikia ir mąstymą – sulėtėja dėmesys, sutrinka atmintis, sunku susikaupti. Žmogui sunku skaityti, dirbti, atlikti kasdienes užduotis. Dažnai atsiranda nerimas, kuris dar labiau gilina simptomus, sukelia panikos priepuolius ar įkyrias mintis.
Ne mažiau svarbus simptomas – socialinė izoliacija. Depresija sergantis žmogus nustoja bendrauti su artimaisiais, draugais, nenori išeiti iš namų, vengia skambučių ar susitikimų. Tai tarsi užsidarymas savyje, kuris dar labiau gilina ligą.
Kai kuriais atvejais depresijos simptomai pasireiškia somatiniais skausmais – galvos, pilvo, nugaros, širdies ploto skausmais, kurie neturi aiškios fizinės priežasties. Tai vadinami psichosomatiniai sutrikimai, kurie dažnai būna pirmieji požymiai, kad reikia ieškoti psichologinės pagalbos.
Pats pavojingiausias simptomas – mintys apie savižudybę. Nors ne kiekvienas depresija sergantis žmogus jas turi, tačiau jos gali atsirasti, ypač jei ligos eiga sunki. Tokiu atveju būtina nedelsti ir kuo skubiau kreiptis pagalbos.
Svarbu žinoti, kad depresijos simptomai kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Vieniems dominuoja emociniai, kitiems – fiziniai požymiai. Kuo daugiau žinome, tuo lengviau atpažįstame ir padedame sau ar kitiems.
Kada reikia kreiptis pagalbos ir kokie yra pirmieji žingsniai?
Jei jau atsirado pirmieji depresijos simptomai, nereikėtų jų ignoruoti. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo lengviau pasiekiamas pasveikimas. Pirmasis žingsnis – pripažinti, kad problema egzistuoja. Tai gali būti sunkiausia dalis, nes visuomenėje vis dar vyrauja mitai, kad psichologiniai sunkumai – tai silpnumo ar valios trūkumo ženklas. Tačiau depresija yra liga, kaip ir bet kuri kita, ir ją būtina gydyti.
Rekomenduojama pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis gali įvertinti bendrą būklę, atlikti reikalingus tyrimus ir nukreipti pas psichologą ar psichiatrą. Taip pat galima tiesiogiai kreiptis į psichinės sveikatos centrą savo mieste. Lietuvoje šios paslaugos dažnai teikiamos nemokamai, tad svarbu žinoti savo teises ir galimybes.
Kitas svarbus žingsnis – pokalbis su artimaisiais. Nors tai gali būti sunku, pasidalijus savo jausmais, galima sulaukti emocinės paramos, supratimo ir praktinės pagalbos. Net vienas artimas žmogus, kuris išklauso, gali būti itin svarbus pasveikimo kelyje.
Gydymas gali būti įvairus – nuo psichoterapijos, vaistų iki gyvenimo būdo keitimo. Nėra vieno visiems tinkančio metodo, todėl svarbu dirbti su specialistu, kuris padės pasirinkti tinkamiausią kelią. Kai kuriems padeda kognityvinė elgesio terapija, kitiems – antidepresantai ar kompleksinis gydymas.
Gyvenimo būdo pokyčiai taip pat turi įtakos. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas, alkoholio ir kofeino ribojimas gali pagerinti emocinę būklę. Nors pradėti keisti įpročius gali būti sunku, tai duoda ilgalaikių rezultatų.
Svarbu neužsidaryti savyje. Yra daugybė organizacijų, psichologinės pagalbos linijų, savipagalbos grupių, kuriose galima rasti pagalbos. Lietuvoje veikia emocinės paramos linijos kaip „Jaunimo linija“, „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“ – jų darbuotojai pasiruošę išklausyti ir padėti.
Atminkite, kad depresija – tai ne amžina būsena. Su tinkama pagalba ir pastangomis galima iš jos išbristi. Svarbiausia – nesigėdyti, nebijoti kalbėti ir kreiptis pagalbos. Jūsų emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė.
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Ar depresijos simptomai gali praeiti savaime?
Kartais lengvos formos gali pagerėti be gydymo, tačiau dažniausiai depresija užsitęsia ir gilėja, todėl svarbu nelaukti ir kreiptis pagalbos.
2. Ar antidepresantai padeda visiems?
Ne visiems, tačiau daugeliui žmonių jie padeda atkurti emocinę pusiausvyrą. Vaistus turi skirti tik gydytojas, atsižvelgdamas į individualią situaciją.
3. Ką daryti, jei įtariu depresiją, bet bijau kreiptis?
Baimė yra normali, bet svarbu prisiminti, kad pagalba yra anoniminė ir saugi. Galite pradėti nuo pokalbio su artimu žmogumi arba skambučio emocinės pagalbos linijai.
