Centrinėje Prancūzijoje archeologai aptiko stulbinantį geležies amžiaus nekropolį.
Kasinėjant Krezjė-le-Nef vietovėje, tyrėjų komandai iš Nacionalinio prevencinių archeologinių tyrimų instituto pavyko atidengti daugiau nei 100 senovinių kapų, išsidėsčiusių 650 kv. metrų plote – tai vienas iš vertingiausių tokio tipo radinių šiame regione.
Kapinynas datuojamas IV–III a. pr. m. e. – laikotarpiu, kai teritoriją dalijosi trys galingos keltų gentys: arvernai, aedai ir biturigai.
Kapai buvo orientuoti iš šiaurės į pietus, nors dirvožemis sunaikino žmogaus palaikus, daugelyje kapų išliko brangūs įkapių rinkiniai – tarp jų puošnūs papuošalai ir ginklai.
Ypatingą dėmesį archeologai skyrė kelioms kapavietėms, kuriose buvo rasta išskirtinės kokybės daiktų.
Viena segė – fibula – buvo puošta sidabriniu disku ir raudonais inkrustaciniais elementais.
Taip pat rasta spiralinių varinių apyrankių su išraižytais raštais.
Išskirtiniai buvo ir du kardai. Pirmasis, iš kapo 782, buvo įdėtas į bronzines makštis su spalvotais stiklais ir svastikos motyvais, o pats ašmuo – ornamentuotas ratų ir pusmėnulių simboliais.
Rankena buvo dekoruota vingiais, kurių galai užbaigti variniais rutuliais – aiškus ženklas, kad tai galėjo būti karinio elito atstovo kapas.
Kardas iš kapo 990 buvo paprastesnis, bet išlaikė tekstilės likučių, galbūt priklausiusių velionio tunikai ar apsiaustui.
Pasak archeologų, tokie radiniai itin reti – jų išskirtinumas rodo aukštą metalo apdirbimo lygį ir unikalią kultūrinę išraišką.
Dekoro elementai leidžia spręsti apie ritualinę reikšmę, socialinę hierarchiją bei netgi genčių sąveiką šioje istorinėje sankirtoje.
Šis nekropolis tampa svarbiu liudijimu apie tai, kaip geležies amžiaus visuomenės suvokė mirtį, rangą ir simbolinę artefaktų galią.
