Komentaro autorė Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė
Skaitmeninėje erdvėje paliekame kur kas daugiau jautrios informacijos, nei patys suprantame. Nors dažnai manome, kad internete esame beveik anonimiški, mūsų veikla vis tiek palieka pėdsakus, kuriais naudojasi finansiniai sukčiai.
Norint apsisaugoti, svarbu reguliariai peržiūrėti, kokius duomenis apie save viešiname ir kam jie matomi.
Kiekviena veikla internete – potenciali informacija sukčiui
Prisijungimas prie naujos paskyros, komentaras ar nuotrauka socialiniuose tinkluose gali tapti grandimi, kurią sukčiai pasitelkia informacijai apie mus surinkti.
Remdamiesi tokiais duomenimis jie kuria tikslesnes, sunkiau atpažįstamas apgaules ir lengviau užmezga kontaktą su būsima auka. Todėl būtina periodiškai riboti jautrios informacijos matomumą.
Dalį duomenų atskleidžiame visiškai sąmoningai – dalyvaudami konkursuose, pildydami anketas, dalindamiesi nuotraukomis ar savo buvimo vieta.
Tokia informacija padeda susidaryti pakankamai aiškų vaizdą apie mūsų kasdienybę, įpročius ir net psichologiją. Kita dalis duomenų renkama nepastebimai – tai įvairūs slapukai, trečiųjų šalių įskiepiai, programėlės, kurioms suteikiame teisę rinkti informaciją ar sekti lokaciją.
Jei tokia programėlė būtų įsilaužta, šie duomenys gali nutekėti. Kuo daugiau informacijos sukčiams prieinama, tuo lengviau jiems sukurti įtikinamą istoriją.
Kaip sumažinti duomenų matomumą?
Pirmas žingsnis – kritiškai įvertinti, kokiomis platformomis iš viso verta naudotis. Socialiniuose tinkluose svarbu peržiūrėti privatumo nustatymus: riboti, kas gali matyti jūsų įrašus, nuotraukas, asmens duomenis ar kontaktus. Patikrinkite, kokia informacija yra vieša – jei jos daug, geriau ją padaryti matomą tik artimiausiems žmonėms.
Taip pat verta peržvelgti draugų sąrašą. Neretu atveju jame galima rasti ir nepažįstamų žmonių, kurių pakvietimus priėmėme nepagalvoję. Suklastotomis paskyromis gali naudotis ir sukčiai.
Naršant internete rekomenduojama rinktis tik žinomas, patikimas svetaines. Net ir pasitikint el. parduotuve, nereikėtų joje saugoti mokėjimo kortelės duomenų – juos geriau suvesti kiekvieną kartą. Papildomam saugumui pravartu turėti atskirą kortelę tik internetiniams mokėjimams.
Reguliariai peržiūrėkite privatumo nustatymus
Saugumą sustiprins ir periodinis visų naudojamų paskyrų bei programėlių patikrinimas telefone ar kompiuteryje. Senos, nebeaktyvios paskyros gali kelti riziką, ypač jei jose likę svarbios informacijos.
Todėl verta jas ištrinti, taip sumažinant šansą, kad įsilaužę nusikaltėliai pasieks jūsų duomenis. Visas aktyvias paskyras būtina apsaugoti stipriais, nesikartojančiais slaptažodžiais ir dvigubos autentifikacijos priemonėmis.
Taip pat svarbu kontroliuoti, kokias prieigas suteikiate programėlėms. Dažnai jos prašo leidimo naudotis kamera, mikrofonu, lokacija ar kontaktais, tačiau ne visoms šios funkcijos yra būtinos.
Ribojant nereikalingus leidimus, sumažėja rizika, kad duomenys bus panaudoti ne pagal paskirtį ar taps prieinami piktavaliams.
Galiausiai verta apgalvoti, kiek informacijos apie save apskritai norite viešinti. Kuo mažiau konkrečių detalių paliksite internete, tuo sunkiau sukčiams bus sudėlioti apgaulės scenarijų.
Skaitmeninį saugumą galime užtikrinti tik patys – kiekvieną kartą atsakingai vertindami, kokius duomenis atskleidžiame. Kuo jų mažiau prieinama, tuo mažesnė tikimybė atsidurti sukčių taikinyje.
