Dantų implantacija yra vienas patikimiausių ir ilgaamžiškiausių sprendimų, atkuriant prarastus dantis. Implantas, kuris atstoja natūralią danties šaknį, kartu su pritvirtintu vainikėliu, grąžina natūralią estetiką ir pilnavertę kramtymo funkciją.
Burnos chirurgams ši procedūra tapo kasdieniu įprastu darbu. Lietuvoje dantų implantacijos lygis yra aukštas, o šios srities paslaugos atitinka tarptautinius standartus.
Pasak specialistų, viena iš aukštos paslaugų kokybės priežasčių – didelė konkurencija odontologijos srityje.
Mūsų šalyje odontologų skaičius dvigubai viršija Europos Sąjungos vidurkį, o kai kurias kitas šalis (pvz., Didžiąją Britaniją) lenkia net 4-5 kartus.
Pažangios technologijos, modernūs gydymo metodai, kokybiškos medžiagos bei nuolat atnaujinamos specialistų žinios ir patirtis užtikrina kruopštų dantų implantacijos planavimą bei puikius rezultatus.
Nors procedūrai taikomi griežti kokybės ir saugumo standartai, kaip ir visose chirurginėse intervencijose, gali pasitaikyti komplikacijų. Odontologijos klinikos „32:Balti“ burnos chirurgas, medicinos mokslų daktaras Mindaugas Pranskūnas, pateikia dažniausiai pasitaikančias komplikacijas, jų priežastis ir patarimus, kaip sumažinti riziką.
Dantų implantacija: Dažniausios galinčios kilti komplikacijos
Kai kuriems atrodo, kad dantų implantacija yra paprasta ir nesudėtinga procedūra, kuri nereikalauja ypatingų įgūdžių. Deja, būtent tokiems pacientams dažniausiai pasireiškia komplikacijos.
Implantacijos metu galimi sutrikimai skirstomi į ankstyvąsias komplikacijas (pasireiškiančias procedūros metu ar tuoj po jos, kol žaizda gyja) ir vėlyvąsias komplikacijas (atsirandančias praėjus ilgesniam laikui).
Gali kilti įvairių komplikacijų: apatinio žandikaulio nervo pažeidimai, gretimų dantų šaknų ar vainikų sužalojimai, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario išnirimai, sinuso membranos pažeidimai, net žandikaulio lūžiai, kaulinio audinio uždegimai (osteomielitas), stiprus kraujavimas ir kt. – teigia dr. M. Pranskūnas.
Pasak patyrusio implantologo, šios komplikacijos dažniausiai kyla dėl konkrečių priežasčių. Nervų pažeidimai gali atsirasti dėl netinkamai įvertintos žandikaulio anatomijos, pavyzdžiui, kai nėra atliktas išsamus rentgeno tyrimas, ir chirurgo nežinoma tiksli nervo vieta.
Gretimų dantų pažeidimai įvyksta dėl chirurgo įgūdžių stokos, kai naudojami gręžimo įrankiai netinkama kryptimi, o per didelis jėgos panaudojimas gali sukelti ir žandikaulio lūžius. Kaulo uždegimai ar osteomielitas gali atsirasti, kai nesilaikoma implanto įdėjimo protokolo.
Pavyzdžiui, ruošiant vietą implantui, kaulas yra gręžiamas, ir jei naudojamas per didelis gręžimo greitis be tinkamo aušinimo, kaulas gali pažeisti ir nekrotizuoti.
Uždegimus gali sukelti ir nesilaikant sterilumo reikalavimų ar naudojant prastos kokybės implantus be sertifikatų. Pacientai, kuriems buvo atlikta chemoterapija, radioterapija ar vartojantys bifosfonatus (vaistus osteoporozės gydymui), taip pat yra labiau linkę į uždegimus.
Sąnario išnirimai dėl stipraus išsižiojimo gali būti laikomi komplikacija tik tada, kai jų nepavyksta atstatyti.
Kvalifikuotas burnos chirurgas geba suvaldyti šią situaciją, paaiškindamas pacientui, ką daryti, jei ji pasikartotų, ir greitai atstatydamas sąnarį.
Vienas dažniausių, tačiau mažiausiai pavojingų komplikacijų – stiprus kraujavimas, kuris gali atsirasti dėl pažeistos kraujagyslės arba padidėjusio kraujospūdžio.
Patyręs chirurgas šią problemą sprendžia efektyviai ir saugiai, tačiau norint sumažinti riziką, būtina informuoti gydytoją apie kraują skystinančių vaistų vartojimą. Prieš procedūrą taip pat rekomenduojama vengti alkoholio, nes jis gali pabloginti kraujo krešėjimą.
Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos po dantų implantacijos
Burnos chirurgas pabrėžia, kad net jei operacija praėjo sklandžiai, nereikėtų atsipalaiduoti. Siekiant išvengti komplikacijų, po procedūros labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir pooperacinio režimo.
„Daugelis nesupranta, kodėl po operacijos negalima rūkyti. Kai surūkoma cigaretė, nikotinas plečia kraujagysles visame organizme, tačiau burnos gleivinėje esančios kraujagyslės susitraukia, todėl žaizdos gyja žymiai lėčiau“, – aiškina gydytojas.
Dažnai burnos chirurgas sulaukia pacientų skambučių dėl po operacijos atsiradusio ir didėjančio tinimo. „Pirmiausia klausiame, kada buvo atlikta operacija.
Svarbu žinoti, kad pirmas tris dienas po bet kurios operacijos (nepriklausomai nuo vietos – rankos, kojos, pilvo ir kt.) išlieka tinimo rizika. Kad tinimas būtų mažesnis, reikėtų vėsinti operuotą vietą, tačiau nereikėtų persistengti – per intensyvus šaldymas gali dar labiau padidinti tinimą.
Pavyzdžiui, daiktai, paimti iš šaldiklio, kur temperatūra -16°C, yra per šalti. Taip, kaip žiemą po ilgo buvimo šaltyje skruostai būna paraudę, taip organizmas reaguoja į per didelį šaltį.
Todėl pirmą pooperacinę parą reikėtų vėsinti operuotą vietą priemonėmis, kurių temperatūra būtų apie +4°C“, – pataria dr. M. Pranskūnas.
Pasak burnos chirurgo, nereikėtų jaudintis dėl nedidelio kraujavimo pirmąją dieną po operacijos. Nedidelis kraujavimas per siūles yra visiškai normalus.
Kreiptis į gydytoją reikėtų tik tada, jei kraujavimas tęsiasi pastoviai.
Po operacijos kelias valandas gali pasireikšti audinių ar operacijos vietos tirpimas dėl nuskausminamųjų vaistų poveikio.
Tačiau jei tirpimas išlieka ir kitą dieną, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes tai gali rodyti nervo pažeidimą. Taip pat reikia nedelsiant kreiptis į specialistą, jei operuotoje vietoje pastebėsite pūliavimą, nes tai gali būti infekcijos požymis.
Dažniausia vėlyvoji komplikacija – kaulo netekimą nulemiantis periimplantitas
Kalbėdamas apie vėlyvąsias komplikacijas, kurios gali kilti ir praėjus keleriems metams po danties atkūrimo, burnos chirurgas pabrėžia, kad atliekant dantų implantaciją būtina laikytis tam tikrų fiziologinių principų.
Implantą turi supanti kaulinė struktūra, kurios storis turi būti bent 1 mm, o idealiu atveju – 1,5 mm ar daugiau. Jei kaulo storis nepakankamas ir kaulo sienelė aplink implantą yra plonesnė nei reikalaujama, tai gali lemti blogą kraujotaką ir kaulo mitybą.
Dėl šios priežasties kaulas pradeda tirpti, kas ilgainiui gali sukelti implantų apnuoginimą ir jų praradimo riziką. „Tai yra prasto planavimo ir netinkamo implantacijos atlikimo pasekmė“, – teigia dr. M. Pranskūnas.
Gydytojas taip pat akcentuoja, kad implantai yra jautresni apnašų poveikiui ir dėl jų sukeltų uždegimų, kurie gali paskatinti kaulo praradimą. Todėl, norint užtikrinti atkurtų dantų ilgaamžiškumą, labai svarbu laikytis tinkamos burnos priežiūros.
Be to, rekomenduojama du kartus per metus atlikti profesionalią burnos higieną klinikoje ir reguliariai apsilankyti pas odontologą profilaktinei patikrai.
Kalbėdamas apie dantų implantacijos komplikacijų prevenciją, dr. M. Pranskūnas pabrėžia, kad riziką galima sumažinti, kreipiantis į patyrusį burnos chirurgą, laikantis pooperacinių rekomendacijų ir užtikrinant tinkamą atkurto danties bei visos burnos ertmės priežiūrą.
Prieš atliekant dantų implantaciją, svarbu įvertinti specialisto kvalifikaciją: kokias licencijas jis turi ir ar apskritai yra įgaliotas atlikti šią procedūrą.
Tinkamas gydytojo teorinis ir praktinis pasiruošimas gerokai sumažins galimų komplikacijų riziką ir užtikrins, kad net ir atsiradus komplikacijai, jos bus suvaldomos saugiai.
