Bratislavoje, Slovakijoje, archeologai aptiko pirmąją žinomą romėnų akvedukų sistemą.
Šis svarbus atradimas įvyko restauruojant Rusovcės dvarą – XIX a. neogotikinį pastatą, kuriam būdingos Anglijos gotikinio atgimimo architektūros įtakos, pranešė „Heritage Daily“.
Rusovcės dvaras iškilo XVI a. rezidencijos vietoje, netoli buvusios romėnų karinės stovyklos Gerulata, kuri kadaise priklausė imperijos pasienio gynybos sistemai.
Po ilgų apleistumo metų šiuo metu dvaras yra intensyviai restauruojamas, o Slovakijos vyriausybė šiam projektui skyrė 110 mln. eurų.
Trnavos universiteto Klasikinės archeologijos katedros mokslininkai po dvaro teritorija aptiko beveik 100 metrų ilgio romėnų akveduką.
Vandens transportavimui skirtas kanalas yra maždaug 33 cm pločio ir išklotas plokščiomis plytelėmis.
Kai kurios šių plytelių yra pažymėtos senovės amatininkų ženklais, įskaitant antspaudą „C VAL CONST KAR“, kuris siejamas su Gajaus Valerijaus Konstanso dirbtuvėmis Karnuntume (dabartinė Austrija).
Remiantis šiuo radiniu, akveduko kilmė datuojama II mūsų eros amžiumi.
Ekspertų vertinimu, šio statinio įrengimas pareikalavo didelių išteklių – skaičiuojama, kad buvo sunaudota daugiau nei 51 tona akmens ir per 80 plytelių.
Daugelyje jų išliko įspaudai, kuriuos paliko gyvūnai, užlipę ant dar neišdžiūvusių paviršių saulės kaitroje.
„Šiuo metu esame ištyrę 38 metrus akveduko, o jo išsilaikymo būklė yra išskirtinė, – teigė Trnavos universiteto docentas Erikas Grnčiarikas. –
Statinio mastas įspūdingas, o ant plytų išlikę pėdsakai suteikia vertingų įžvalgų apie romėnų statybos technologijas.“
Slovakijos valdžios institucijos patvirtino, kad akvedukas bus išsaugotas nepakitęs.
Netoliese planuojami statybos darbai buvo pakoreguoti taip, kad šis unikalus romėnų inžinerijos pavyzdys būtų apsaugotas ir ateityje taptų lankytinu objektu.
