Auksas – ne tik brangus metalas, bet ir viena paslaptingiausių medžiagų mūsų planetoje. Jis susiformavo toli nuo Žemės, per kosminius susidūrimus tarp neutroninių žvaigždžių.
Tačiau kiek šio vertingo elemento iš tiesų esama mūsų pasaulyje? Ir kiek jo dar liko?
Šis klausimas vilioja ne tik investuotojus, bet ir geologus, astronomus bei istorikus. Pasirodo, atsakymai – ne mažiau įspūdingi nei pats metalas.
Iškasta tūkstančius metų – bet kiek?
Norint įvertinti, kiek aukso egzistuoja Žemėje, pirmiausia reikia pažvelgti į tai, kiek jo žmonija jau yra išgavusi. Pagal JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenis, nuo seniausių laikų žmonės išgavo maždaug 206 000 tonų aukso (apie 187 000 metrinių tonų). Didžioji dalis šio kiekio panaudota papuošalų gamybai.
Tuo tarpu Pasaulinė aukso taryba (World Gold Council) pateikia dar didesnį skaičių: 238 391 tona (216 265 metrinių tonų). Toks kiekis galėtų tilpti į 22 metrų ilgio kubą – maždaug trijų aukštų pastato dydžio.
Tai viskas? Tikrai ne.
Kur slypi iškastas auksas?
Pasaulinė aukso taryba suskirstė šiuos kiekius pagal panaudojimą:
- 45 % sunaudota juvelyrikoje;
- 22 % laikoma fiziniais aukso luitais ir monetomis;
- 17 % saugo centriniai bankai;
- 16 % yra privačiose kolekcijose, pramonėje ar nežinomoje būklėje.
Tai reiškia, kad didžioji dalis aukso jau ištraukta į paviršių ir aktyviai naudojama. Tačiau žmonija dar nepasiekė šio metalo iškasimo ribų.
Kiek aukso dar liko po mūsų kojomis?
Remiantis naujausiu USGS mineralinių išteklių ataskaitos duomenimis, pasaulyje dar yra apie 70 550 tonų aukso (64 000 metrinių tonų), esančių ekonominiu požiūriu vertinguose telkiniuose. Tai – dar gana didelis kiekis, tačiau niekaip neprilygstantis jau išgautam.
Tuo metu Kinija 2024 m. buvo didžiausia pasaulio aukso gamintoja – šalis pirmavo pagal gavybos apimtis, o tai leido jai dar labiau įsitvirtinti globalioje rinkoje.
Rezervai ir ištekliai – koks skirtumas?
Geologai ir kasybos ekspertai vartoja dvi skirtingas sąvokas, kalbėdami apie auksą žemėje:
- Rezervai – tai jau patvirtinti, ekonomiškai išgaunami kiekiai;
- Ištekliai (resursai) – tai galimi telkiniai, apie kuriuos turima mažiau duomenų arba jų išgavimo sąnaudos šiuo metu per didelės.
Pagal „Metals Focus“ analizę, kuria remiasi Pasaulinė aukso taryba, pasauliniai rezervai siekia 60 370 tonų (54 770 metrinių tonų), o bendrai prognozuojami ištekliai – net 145 626 tonos (132 110 metrinių tonų).
Tai leidžia daryti prielaidą, kad Žemėje vis dar yra milžiniškas kiekis aukso – tiesiog ne visa tai pasiekiama dabartinėmis technologijomis ar už priimtiną kainą.
O kaip su kosmosu?
Auksas Žemėje – tai ne šios planetos kūrinys. Mokslininkai sutaria, kad didžioji jo dalis atsirado prieš milijardus metų, kai susidūrė neutroninės žvaigždės. Per tokius sprogimus į kosmosą išmetami sunkieji elementai, tarp jų – auksas, platina ir uranas.
Kai kuri dalis šių medžiagų pateko į Saulės sistemą, o vėliau – į pačią Žemę. Deja, didžioji aukso dalis tebėra paslėpta giliai Žemės mantijoje – nepasiekiama dabartinėmis technologijomis.
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Kiek aukso žmonija yra išgavusi?
Skaičiai svyruoja tarp 206 000 ir 238 000 tonų, priklausomai nuo šaltinio. Dauguma aukso jau cirkuliuoja pasaulinėje rinkoje.
2. Kiek aukso dar yra Žemėje?
Apie 60 000–70 000 tonų galima ekonomiškai išgauti, o dar apie 145 000 tonų laikoma resursais, kurie galimai bus išgaunami ateityje.
3. Kodėl auksas laikomas kosminės kilmės?
Jis susiformavo per neutroninių žvaigždžių susidūrimus ir buvo „atgabentas“ į Žemę per kosminius dulkių debesis dar Saulės sistemos formavimosi metu.
