Kai 1812 metais Napoleono didžioji armija traukėsi iš Rusijos, jos likimas buvo tragiškas. Istorikai jau seniai žinojo, kad didelė dalis 600 tūkstančių karių neišgyveno dėl bado, šalčio ir nesibaigiančių mūšių.
Tačiau nauji moksliniai duomenys rodo, kad kariuomenę pražudė dar nematomas priešas – ligos, kurios tykojo kiekviename žingsnyje.
Tyrėjai, pasitelkę modernią DNR analizę, nustatė, kad Napoleono legionus silpnino ne tik alkis ar šaltis, bet ir pavojingi patogenai.
Pasak žurnalo Science Alert, mokslininkų komanda iš Prancūzijos Pastero instituto ištyrė 13 karių dantis, rastus masinėje kapavietėje Vilniuje, ir atrado įrodymų apie mirtinas infekcijas.
„Neįtikėtina, kad šiandien turimos technologijos leidžia atskleisti paslaptis, paslėptas daugiau nei prieš 200 metų“, – sakė metagenomikos specialistas dr. Nicolas Rascovan iš Pastero instituto.
Nematomos ligos, kurios sunaikino imperiją
Tuometiniai Napoleono karo gydytojai manė, kad karius niokojo siltinė (typhus) – liga, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir stipriais galvos skausmais. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai šią teoriją paneigė: bakterijos Rickettsia prowazekii, kuri sukelia siltinę, pėdsakų nerasta.
Vietoj to, mokslininkai aptiko dvi kitas mirtinas infekcijas – Salmonella enterica (paratifas) ir Borrelia recurrentis (grįžtamoji šiltinė), pastaroji plintanti per drabužių utėles. Abi šios ligos sukeldavo stiprų išsekimą, viduriavimą, karščiavimą ir galėjo būti lemtingos silpniems, alkaniems kareiviams.
„Grįžtamoji šiltinė ne visada mirtina, tačiau ji galėjo drastiškai susilpninti jau išsekusius žmones“, – aiškina tyrimo autoriai.
Vilniaus kapavietė – tylusis liudytojas
Vilniaus senamiestyje atrasta masinė kapavietė, kurioje ilsisi daugiau kaip 3 tūkstančiai Napoleono armijos karių. Dauguma jų buvo palaidoti vis dar dėvėdami uniformas – kartu su žirgais. Archeologai atkreipė dėmesį, kad šalia kūnų nebuvo ginklų. Tai leidžia manyti, kad šie vyrai mirė ne mūšyje, o nuo ligų, kurios greitai plito tarp nusilpusių karių.
„Tai tragiškas, bet kartu ir unikalus istorinis šaltinis, leidžiantis suprasti, kokia tikroji buvo Napoleono armijos žlugimo priežastis“, – pabrėžia tyrimo bendraautorė Donata Barbieri.
Tyrėjai pažymi, kad duomenys gauti tik iš 13 karių mėginių, todėl negalima atmesti ir kitų ligų, pavyzdžiui, siltinės ar dizenterijos. Vis dėlto šis atradimas atveria naują požiūrį į Napoleono žygį per Lietuvą – tai buvo ne tik karo, bet ir biologinės katastrofos istorija.
Šiuolaikinė metagenomika leidžia pažvelgti į praeitį naujomis akimis. Analizuojant senovines DNR liekanas, galima rekonstruoti infekcijų plitimą, ligų evoliuciją ir net socialines sąlygas, kuriose gyveno kariai.
Tokie tyrimai suteikia ne tik istorinių žinių, bet ir perspėja, kaip ligos gali nulemti ištisų armijų ar imperijų likimą.
Naujausi tyrimai parodė, kad Napoleono armiją 1812 metais galutinai palaužė ne šalčiai ar mūšiai, o infekcijos – paratifas ir grįžtamoji šiltinė. Bakterijos, aptiktos karių palaikuose Vilniuje, atskleidė šimtmečius slypėjusią tiesą.
Šis atradimas ne tik praturtina istoriją, bet ir parodo, kokią įtaką ligos turėjo pasaulio karo eigai.
