Netoli Aleksandrijos, Egipte, archeologai aptiko senovės potvynio ištiktą uostą, kuris, tikėtina, buvo svarbi Kleopatros VII jūrų flotilės bazė.
Rasta vieta – netoli Taposiriso Magnos šventyklos komplekso – leidžia rekonstruoti senovės Egipto prekybos ir karinės infrastruktūros organizaciją.
Komanda, vadovaujama archeologės Kétlin Martínez ir žymaus jūrų archeologo Bobo Ballardo, tikrina daugiau nei šimtmečio senumo legendas apie Kleopatros laikų uostus.
Ballardas jau pelnė pasaulinę šlovę atradęs Titaniką, todėl jo patirtis jūrų archeologijoje padeda detaliai tirti senovės povandeninius kompleksus.
Tyrėjai aptiko didžiules konstrukcijas, išdėstytas eilėmis, kai kurių aukštis galėjo siekti daugiau nei 6 metrus.
Taip pat rasti cementuoti blokai, kolonų fragmentai, amforos, skirtos prekių laikymui ir transportavimui, bei numeruoti inkarai, datuojami Kleopatros laikais.
Visi šie elementai liudija, kad ši vieta galėjo būti aktyvus uostas Kleopatros flotilės laikais, jungęs Egiptą su Viduržemio jūros prekybos tinklu.
Šis radinys papildė 2022 metų atradimus, kuomet archeologai aptiko 1227 metrų ilgio tunelį, vedantį iki Viduržemio jūros.
Tunelis, iš dalies užpiltas vandeniu, taip pat atnešė artefaktų iš Ptolėjų laikų, įskaitant keraminius ąsočius, naudotus prekių transportavimui. Tai liudija, kad ši infrastruktūra buvo kruopščiai suplanuota ir naudojama reguliariai per Kleopatros valdymo metus.
Kétlin Martínez tyrimų kontekstas
Įdomu, kad Kétlin Martínez – buvusi advokatė, perėjusi į archeologiją – daugelį metų ieškojo Kleopatros kapo.
Dauguma mokslininkų mano, kad karalienė palaidota netoli Aleksandrijos karališkojo rūmų komplekso, kuris buvo sunaikintas po žemės drebėjimo ir 365 m. potvynio sukeltos cunamio bangos.
Martínez tyrimai nukreipė ją į Taposiriso Magnos šventyklų kompleksą, į vakarus nuo Aleksandrijos, Borgh el-Arab pakrantėje.
Šis radinys ne tik padeda suprasti Kleopatros jūrų logistiką, bet ir atveria naują langą į senovės Egipto potvynių poveikį urbanizacijai.
Panašūs potvyniai galėjo formuoti miesto išsidėstymą, prekybos maršrutus ir flotilės bazes, kuriose buvo saugomos amforos, įrankiai ir kiti komerciniai bei kariniai įrankiai.
Mokslinė reikšmė
Atrastas uostas – tai unikali galimybė tyrinėti Ptolemėjų laikų Egipto jūrų infrastruktūrą, prekybos tinklus ir karo strategijas.
Potvyniai, užlieję šią vietą, padeda suvokti senovės miesto ir šventyklų komplekso pažeidžiamumą, o kartu – žmonių gebėjimą prisitaikyti prie ekstremalių gamtinių sąlygų.
Taip pat archeologai gali rekonstruoti flotilės gyvenimo sąlygas, laivų techniką ir prekių judėjimą, naudodamiesi rastais inkarais, amforomis ir kolonų fragmentais.
Ši informacija svarbi ne tik istorikams, bet ir jūrų archeologams, besidomintiems senovės Viduržemio prekyba bei Ptolemėjų politikos įtaka regionui.
DUK
1. Kur buvo rastas uostas?
Netoli Taposiriso Magnos šventyklos, vakarinėje Aleksandrijos pakrantėje, Egipte.
2. Kada veikė šis uostas?
Daugiausia Kleopatros VII laikais (~51–30 m. pr. Kr.), papildomai naudotas Ptolemėjų periodu.
3. Kokius artefaktus rado archeologai?
Didžiules konstrukcijas, cementuotus blokus, kolonų fragmentus, amforas prekių transportui, inkarus ir keramikos dirbinius iš Ptolemėjų laikų.
4. Kodėl šis radinys svarbus?
Atveria naują perspektyvą į Kleopatros flotilės logistiką, senovės Egipto prekybos tinklus ir potvynių poveikį urbanizacijai.
