Aspirinas ilgą laiką buvo vadinamas „tabletė nuo infarkto“ ir daugelis žmonių jį vartoja profilaktiškai. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad sveikiems žmonėms tokia prevencija dažniausiai neduoda naudos, o kai kuriais atvejais net padidina pavojingų komplikacijų riziką. Pagrindinė priežastis – paslėpti kraujavimai, kurių žmogus gali nepastebėti iki rimtų pasekmių.
Kada aspirinas tikrai naudingas
Medikai pataria vartoti aspirino antrinei profilaktikai – po infarkto, insulto, sergant išemine širdies liga ar ateroskleroze. Tokiais atvejais nauda aiški ir gerokai viršija riziką. Aspirinas padeda sumažinti trombų susidarymą, taip mažinant širdies priepuolių ir insultų tikimybę.
Sveikiems žmonėms, ypač vyresniems nei 60 metų, aspirinas pirminei profilaktikai dažniausiai nepatariamas. Šio amžiaus grupėje kraujavimų rizika viršija prevencijos naudą. Tarp 40–59 metų amžiaus sprendimas priimamas individualiai, atsižvelgiant į širdies ligų riziką ir kraujavimo galimybę.
Rizikos ir naudos santykis
- Moksliniai duomenys: metaanalizė su 171 000 dalyvių parodė, kad aspirinas mažina infarkto riziką apie 15 %, tačiau padidina didelių kraujavimų riziką net 48 %, įskaitant vidinius smegenų ir virškinamojo trakto kraujavimus.
- Vyresniems žmonėms: rizika smegenų kraujavimui gali padidėti apie 38 %, nepadarant reikšmingos įtakos išeminio tipo insultų mažinimui.
- Skaičiais: kiekvieniems 10 000 žmonių, vartojančių aspirino profilaktikai metus, išvengiama apie 5 infarktų arba 4 insultų, tačiau įvyksta apie 5 dideli kraujavimai, iš kurių 1 – smegenų kraujavimas.
Kaip teigia medikai: „vieną ligą gydai, kitą gadini“. Todėl nekalbėkite su savimi apie profilaktinį aspiriną – vartokite tik gydytojo nurodymu.
Svarbios rekomendacijos
- Nesustokite vartoti aspirino be gydytojo patarimo, jei jis skiriamas antrinei profilaktikai. Staigus nutraukimas gali būti pavojingas.
- Kreipkitės į gydytoją skubiai, jei atsiranda kraujavimo požymių: juodas ar kraujuotas viduriavimas, vėmimas krauju, staigi stipri galvos skausmo ataka.
