Mokslininkai vis dažniau pastebi, kad žmogaus organizmas senstant elgiasi ne visai taip, kaip būtų logiška.
Vienas naujas tyrimas parodė intriguojantį reiškinį: vyresnio amžiaus moterų organizmas dažniau pasirenka prastesnės kokybės spermatozoidus, kai vyksta apvaisinimas.
Šis atradimas kelia klausimų apie tai, kaip moters biologija kinta su amžiumi ir kodėl kai kurie procesai tampa, atrodytų, mažiau racionalūs.
Galbūt tai gamtos paradoksas – kai patirtis išauga, kūnas ima elgtis labiau instinktyviai nei išmintingai.
Biologinė atranka, apie kurią mažai kas kalba
Dar iki šiol dauguma žmonių manė, kad apvaisinimo sėkmė priklauso tik nuo atsitiktinumo – kuris spermatozoidas pirmas pasiekia kiaušialąstę. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad kiaušialąstė nėra pasyvus objektas. Ji aktyviai dalyvauja atrankos procese, „rinksdamasi“ spermatozoidus pagal jų biologinius signalus. Šis procesas vadinamas gametų sąveikos atranka.
Tačiau naujas eksperimentas parodė, kad vyresnio amžiaus moterų organizmas šioje atrankoje klaidina pats save. Jų reprodukcinė sistema dažniau leidžia patekti spermatozoidams, kurie turi didesnį genetinį pažeidimų skaičių arba mažesnį judrumą.
Ką parodė eksperimentai laboratorijoje
Tyrėjai iš Švedijos ir Jungtinės Karalystės analizavo kiaušialąstės sąveiką su spermatozoidais skirtingo amžiaus moterų grupėse. Naudodami mikrokanalų technologijas, jie imitavo natūralią aplinką, kurioje vyksta apvaisinimas. Paaiškėjo, kad vyresnių nei 38 metų moterų ląstelės išskiria kitokį cheminį signalų rinkinį, kuris nebe tokia tiksliai „filtruoja“ sveikus spermatozoidus.
Pasak tyrimo autorių, tai susiję su kiaušialąstės išskiriamų chemoatraktantų pokyčiais – tai cheminės medžiagos, kurios tarsi „veda“ spermatozoidus tinkama kryptimi. Jaunesnėse moteryse šie signalai yra tikslūs, tačiau su amžiumi jie gali išsiderinti.
Kodėl taip vyksta?
Mokslininkai spėja, kad kaltas ne vien amžius, o viso organizmo hormoninių signalų pusiausvyros sutrikimas. Estrogenų, progesterono ir kitų hormonų pokyčiai keičia ląstelių cheminį jautrumą. Taip kiaušialąstės gali pradėti „reaguoti“ ne į sveikiausius, o į tiesiog aktyvesnius spermatozoidus.
„Tai panašu į situaciją, kai švyturys rodo kryptį, bet spindulys nukreiptas ne į laivą, o į akmenyną“, – komentavo viena tyrimo autorė.
Žmogaus kūnas, net ir būdamas tobuliausias biologinis mechanizmas, kartais pats save suklaidina – gamta, regis, neturi tobulo plano.
Evoliucinis požiūris
Kai kurie biologai mano, kad šis reiškinys gali būti evoliucijos likutis, kai moters organizmas prioritetą teikdavo kitokiems genetiniams požymiams.
Senovėje vyresnio amžiaus moterys retai turėdavo galimybę pastoti, todėl jų reprodukcinės sistemos nebuvo „suoptimizuotos“ šiam etapui. Todėl šiandienos ilgesnis gyvenimo laikotarpis gali atskleisti biologines „spragas“.
Ar tai paaiškina didesnį nevaisingumo dažnį?
Statistika aiški: po 35 metų moterų vaisingumas mažėja, o genetinių defektų rizika embrionuose didėja. Dalis šių problemų gali būti tiesiogiai susijusios su tuo, kaip keičiasi kiaušialąstės gebėjimas atskirti tinkamą spermą. Kitaip tariant, tai – ne tik kiaušialąstės senėjimas, bet ir klaidingi cheminiai „sprendimai“.
Įdomu tai, kad mokslininkai svarsto ir kitą pusę: vyresnio amžiaus vyrų spermos kokybė taip pat dažnai prastesnė, todėl klaidos padidėja abiejose pusėse. Kai „raktas“ ir „spyna“ abu pasenę, tikimybė, kad jie susiderins tobulai, mažėja.
Mokslas artėja prie sprendimo
Šis atradimas svarbus ne tik biologams, bet ir reprodukcinės medicinos specialistams. Jei bus patvirtinta, kad kiaušialąstės iš tiesų keičia savo „cheminį skonį“, ateityje galėtų būti sukurti vaistai ar papildai, padedantys atstatyti tinkamą atrankos mechanizmą.
Tai galėtų pagerinti apvaisinimo sėkmės rodiklius vyresniame amžiuje.
Kai kurie mokslininkai jau eksperimentuoja su hormonų terapijomis, kurios trumpam „atjaunina“ kiaušialąstės receptorių jautrumą. Tačiau kol kas tai tik pradinis etapas.
Gyvasis paradoksas
Šis tyrimas dar kartą primena, kad žmogaus biologija nėra logikos vergė. Gamta dažnai vadovaujasi savo dėsningumais, kurie ne visada dera su žmogaus planavimu. Galbūt senėjimas nėra klaida – gal tai subtilus būdas riboti genetinį atsitiktinumą, saugant populiacijos pusiausvyrą.
„Mokslas kartais atskleidžia ne trūkumus, o gamtos gudrybes,“ – rašoma tyrimo išvadose. – „Net ir tai, kas atrodo kaip klaida, gali būti senovės išmintis, užkoduota mūsų ląstelėse.“
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar šis reiškinys pastebimas visoms moterims?
Ne, tačiau tendencija ryškėja su amžiumi. Po 38 metų kiaušialąstės signalai tampa mažiau selektyvūs.
Ar tai reiškia, kad vyresnės moterys negali pastoti?
Ne. Tai reiškia, kad apvaisinimo kokybė gali būti mažiau efektyvi, tačiau medicinos pažanga leidžia šį procesą optimizuoti.
Ar galima tai pataisyti?
Mokslininkai tiria galimybes per hormonų reguliaciją ar papildus atstatyti kiaušialąstės cheminių signalų balansą.
