Sprendimas išeiti iš darbo savo noru dažniausiai gimsta ne per vieną dieną. Kartais tai būna nuovargis, kartais geresnis pasiūlymas, kartais noras pakeisti gyvenimą. Tačiau labai dažnai, parašius prašymą išeiti, žmones pasiveja nemalonus atradimas. Jie tikėjosi bent kažkokios finansinės pagalvės, bet jos negauna.
Tada kyla klausimas, kuris kartojasi vėl ir vėl: ar priklauso išeitinė išmoka išeinant iš darbo savo noru?
Trumpas atsakymas daugeliu atvejų skamba nemaloniai. Tačiau realybė nėra tokia paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Yra situacijų, išimčių ir niuansų, apie kuriuos žino tik maža dalis žmonių. Būtent apie tai ir yra šis straipsnis.
Kas apskritai yra išeitinė išmoka
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kuri mokama darbuotojui tam tikrais atvejais, kai nutrūksta darbo santykiai. Jos paskirtis labai aiški. Ji turi:
• suteikti finansinį saugumą pereinamuoju laikotarpiu
• sumažinti staigų pajamų praradimo smūgį
• apsaugoti žmogų, kai jis netenka darbo ne savo iniciatyva
Todėl pats principas yra paprastas. Klasikinė išeitinė skirta ne tam, kuris išeina pats, o tam, kurį atleidžia.
Ar priklauso išeitinė išmoka išeinant iš darbo savo noru
Daugeliu atvejų atsakymas yra toks:
ne, išeinant iš darbo savo noru išeitinė išmoka nepriklauso.
Logika labai paprasta. Jeigu:
• sprendimą nutraukti darbo sutartį priėmei tu pats
• darbdavys tavęs neatleidžia
• nėra priverstinių aplinkybių
Įstatymas laiko, kad:
• tai tavo pasirinkimas
• o ne darbdavio sprendimo pasekmė
• todėl papildoma finansinė apsauga netaikoma
Būtent dėl šios priežasties daugybė žmonių nusivilia, kai parašo prašymą ir vėliau supranta, kad jokios išeitinės nebus.
Tačiau yra išimčių, apie kurias beveik niekas nekalba
Čia prasideda ta dalis, kurią verta perskaityti ypač atidžiai.
Yra situacijų, kai:
• formaliai žmogus išeina savo noru
• bet realiai jis yra priverstas tai padaryti
• ir būtent tada gali atsirasti teisė į tam tikrą kompensaciją
Tokios situacijos gali būti:
• darbdavys iš esmės pakeičia darbo sąlygas
• vėluoja mokėti atlyginimą
• sudaro neįmanomas dirbti sąlygas
• pažeidinėja darbuotojo teises
• verčia „gražiuoju“ parašyti prašymą išeiti
Tokiais atvejais darbuotojas dažnai išeina:
• ne todėl, kad nori
• o todėl, kad nebeturi realios alternatyvos
Skirtumas tarp „savo noru“ ir „dėl svarbių priežasčių“
Teisiškai tai yra labai svarbus skirtumas.
Jeigu darbuotojas nutraukia sutartį:
• savo noru be svarbios priežasties, išeitinė dažniausiai nemokama
• savo noru dėl svarbių priežasčių, situacija gali būti visiškai kitokia
Svarbios priežastys gali būti:
• nuolat vėluojantis atlyginimas
• esminiai darbo sutarties pažeidimai
• sveikatai pavojingos darbo sąlygos
• darbdavio spaudimas ar psichologinis smurtas
Tokiais atvejais:
• dokumentuose vis dar gali būti parašyta „darbuotojo iniciatyva“
• bet realiai tai jau darbdavio kaltės pasekmė
Kaip praktiškai atrodo tokios situacijos
Labai dažnas scenarijus:
• darbdavys nenori mokėti išeitinės
• bet nori atsikratyti darbuotojo
• todėl pradeda spausti „išeik pats, bus paprasčiau visiems“
Žmogus:
• pavargęs
• stresuojantis
• bijantis konflikto
• parašo prašymą
Ir tuo momentu:
• dažniausiai praranda teisę į bet kokią išeitinę
• net jei reali situacija buvo visai kitokia
Lentelė: kaip skiriasi pasekmės
| Kaip nutraukiama sutartis | Ar priklauso išeitinė |
|---|---|
| Darbuotojas išeina savo noru be priežasties | Ne |
| Darbuotojas išeina dėl darbdavio pažeidimų | Gali priklausyti |
| Darbdavys atleidžia be darbuotojo kaltės | Taip |
| Darbuotojas parašo prašymą darbdavio spaudžiamas | Dažnai nepriklauso, jei neįrodyta prievarta |
Kodėl žmonės praranda pinigus
Pagrindinės priežastys labai žemiškos:
• nenoras konfliktuoti
• noras kuo greičiau viską užbaigti
• baimė likti „bloguose santykiuose“
• nežinojimas, kaip tai atrodo teisiškai
Rezultatas:
• pasirašomas prašymas
• durys užsidaro
• o kartu su jomis ir teisė į bet kokią kompensaciją
Ką daryti, jei svarstai išeiti iš darbo
Prieš rašydamas prašymą:
• labai aiškiai įsivertink situaciją
• ar tikrai tai yra tavo laisvas pasirinkimas
• ar tai yra spaudimo rezultatas
• pasikonsultuok su darbo teisės specialistu
Kartais vienas pokalbis gali:
• sutaupyti tau kelis mėnesinius atlyginimus
• arba išsaugoti teisę į ginčą
O kas su ilgalaikio darbo išmoka
Svarbu žinoti:
išeinant iš darbo savo noru, ilgalaikio darbo išmoka paprastai taip pat nepriklauso.
Ji skirta tiems, kurie:
• netenka darbo ne savo iniciatyva
• ir turi didelį stažą toje įmonėje
Didesnės išmokos nepranešus iš anksto ir ilgamečiams darbuotojams
Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo jūsų vidutinio darbo užmokesčio, kuris apskaičiuojamas pagal per paskutinius tris mėnesius gautą atlyginimą, įskaičiuojant ir premijas.
Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurias turi atitikti konkretus atleidimo atvejis, kad būtų taikomas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Viena iš jų – pareiga apie atleidimą informuoti ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, o jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus – prieš 2 savaites. Jei darbuotojas atleidžiamas nepranešus iš anksto (apie atleidimą pranešama prieš 3 darbo dienas ar trumpesnį terminą), taikomas kitas Darbo kodekso straipsnis – darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui priklauso net 6 mėnesių VDU dydžio išmoka.
Didesnės išmokos numatytos ir darbuotojams, lojalai dirbusiems įmonėje ilgesnį laiką. Jei darbuotojas įmonėje išdirbo 5–10 metų, jam papildomai priklauso 1 mėnesio išeitinė išmoka, jei 10–20 metų – 2 mėnesių, o jei daugiau nei 20 metų – 3 mėnesių išeitinė išmoka.
Išeitinė išmoka priklauso ir išeinant dėl svarbių priežasčių
Neretai manoma, kad išeitinė išmoka mokama tik tada, kai darbuotojas yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva. Tačiau Darbo kodeksas numato, kad nutraukus darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys taip pat privalo sumokėti išeitinę išmoką – 2 VDU dydžio, o jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus – 1 VDU dydžio.
Kokios laikomos svarbiomis priežastimis? Darbo kodeksas pateikia baigtinį tokių priežasčių sąrašą: ilgai trunkanti prastova ne dėl darbuotojo kaltės, du mėnesius iš eilės nemokamas visas darbo užmokestis arba ilgiau nei du mėnesius nevykdomi darbdavio įsipareigojimai, darbuotojui negalint dirbti dėl ligos, neįgalumo ar būtinybės prižiūrėti kitą asmenį. Taip pat svarbia priežastimi laikoma senatvės pensijos amžiaus sukaktis, jei darbuotojas dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį ir teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas pas tą darbdavį.
Apie išėjimą iš darbo dėl svarbių priežasčių darbuotojas privalo informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos darbo santykių pabaigos.
