Mokslininkams pavyko išspręsti vieną keisčiausių astronominių paradoksų: kodėl Žemę taip retai pasiekia anglingieji meteoritai, nors jų turėtų būti gerokai daugiau?
Naujasis tyrimas pateikia atsakymą, kuris gali pakeisti ne tik mūsų supratimą apie meteoritus, bet ir apie gyvybės pradžią mūsų planetoje.
Išanalizavę per 8000 meteoritų iš viso pasaulio, tyrėjai padarė išvadą, kad anglingieji meteoritai dažniausiai nesugebėjo pasiekti mūsų planetos dėl dviejų veiksnių – Saulės karščio ir Žemės atmosferos.
Dauguma šių kosminių akmenų tiesiog sudega pakeliui.
Kai kurie subyra nuo Saulės spindulių dar prieš įeidami į atmosferą.
Kiti sudega, nes yra pernelyg trapūs. Tik retais atvejais tokie meteoritai pasiekia žemę – ir tie atvejai ypač svarbūs mokslui.
Anglingieji meteoritai saugo informaciją apie ankstyvąją Saulės sistemą, nes jie praktiškai nepakitę nuo jos susiformavimo laikų.
Jie gali turėti vandens, organinių junginių, net aminorūgščių – visa tai, kas galėjo tapti gyvybės Žemėje pradžia.
Mokslininkai įspėja: kadangi tokie meteoritai labai reti, mūsų suvokimas apie tai, kaip į Žemę galėjo patekti gyvybės sudedamosios dalys, gali būti ribotas.
Šie atradimai leidžia pažvelgti giliau į mūsų kilmę – tiesiogine prasme iš kosmoso.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Astronomy“.
