Nežemiškos gyvybės paieškos įgauna naują pagreitį – K2-18b planeta tapo viena iš rimčiausių kandidačių.
Mokslininkų atrasti cheminiai junginiai, tokie kaip dimetildisulfidas, yra aiškūs signalai, jog ten gali būti gyvybė.
Šie junginiai Žemėje randami tik ten, kur egzistuoja fitoplanktonas – mikroskopiniai organizmai, pasitelkiantys šviesą išgyvenimui.
Didelis jų kiekis K2-18b atmosferoje reiškia, kad panašūs gyvybės procesai galėtų vykti ir ten.
Ši planeta yra 124 šviesmečių atstumu, o jos masė – beveik 9 kartus didesnė nei Žemės.
K2-18b gali būti padengta senoviniu vandenynu, primenančiu mūsų planetos ankstyvąją būklę.
Tokios sąlygos – puiki terpė primityviai gyvybei. Jei ten egzistuoja mikroskopiniai organizmai, galbūt ir didesnės būtybės jais minta.
Vienaląsčiai choanoflagelatai Žemėje buvo pirmieji, kurie išmoko maitintis kitais organizmais.
Jie naudojo plaukelius maisto gaudymui ir laikomi visų gyvūnų pirmtakais.
Vėliau atsirado ir Tamisiocaris borealis – senovinis filtratorius, galėjęs egzistuoti ir analogiškoje planetoje.
Tačiau visos šios teorijos – dar tik hipotezės.
Kol kas mokslas turi tik cheminius įrodymus, kurie rodo galimą nežemišką gyvybę – bet gyvų organizmų dar nerasta.
