Kai archeologai atkasa senovinius simbolius, dažnai paaiškėja, kad mitai – tai daugiau nei tik pasakos. Pietų Turkijoje rasta paslaptinga akmeninė stela su dievybe, laikančia gyvatę už gerklės, atskleidė naujų įžvalgų apie prieš tūkstantmečius klestėjusias tikėjimo sistemas. O ši scena – tai ne šiaip sau meno kūrinys, bet atspindys kovos tarp chaoso ir kosminės tvarkos.
Senovinė akmens stela, rasta netoli Erzinio miesto pietinėje Turkijoje, atskleidė dar vieną senųjų religijų paslaptį.
Šis unikalus radinys, datuojamas IX–VIII a. pr. Kr., ilgą laiką buvo saugomas Hatajaus provincijos archeologijos muziejuje, tačiau tik pastaraisiais metais tyrėjai pradėjo suprasti jo tikrąją reikšmę.
Stela, žinoma kaip „Erzinio stela“, išsiskiria tuo, kad jos apačioje yra smaigalys – tai rodo, kad ji buvo įstatyta vertikaliai, kaip paminklas ar šventykloje stovėjęs religinis simbolis.
Su šiuo pagrindu jos aukštis beveik siekia vieną metrą.
Svarbiausia šios stelos detalė – reljefinis dievo Buri atvaizdas. Jis stovi ant jaučio nugaros, rankose laiko dvikamienį kirvį ir žaibą – klasikinius valdžios bei oro stichijų simbolius.
Bet viena detalė išskiria šį vaizdą iš kitų: dievas taip pat laiko gyvatę – stipriai, už kaklo.
Toks motyvas dažnai randamas senovės Anatolijos ir Sirijos mituose. Pavyzdžiui, churitų legenda apie Hėdamę ar hetitų pasakojimas apie Ilujankę – abu aprašo kovą tarp dangaus dievybės ir milžiniško gyvatės pavidalo padaro.
Šios istorijos simbolizavo gėrio ir tvarkos pergalę prieš chaotiškas jėgas – tai buvo svarbi religinių ritualų dalis.
Virš dievo galvos vis dar matomas, nors ir šiek tiek pažeistas, sparnuotas saulės diskas.
Šis simbolis dažnai siejamas su dangaus galybe, dieviškumu ir šviesa – neatsitiktinai jis primena graikų mitologijos Helių ar Apoloną.
Tai rodo, kad dievas Buri galėjo būti susijęs ir su saulės kultu.
Stela buvo sukurta vadinamuoju vėlyvuoju hetitų laikotarpiu – tuo metu, kai kultūros maišėsi, o meninė raiška peržengė vietines ribas.
Tai daugiau nei meninis reliktas – tai žinutė apie bendrą simbolių kalbą, kurią naudojo skirtingos civilizacijos.
Mokslininkų teigimu, tokie artefaktai padeda ne tik atkurti senovės tikėjimų paveikslą, bet ir suprasti, kaip mitai keliavo, keitėsi ir įkvėpė net klasikinius graikų bei romėnų pasakojimus.
Jie rodo, kaip per šimtmečius išliko pasakojimai apie kovą tarp tvarkos ir chaoso – žmonijai nuolat aktualią temą.
Apie tai rašo ir Arkeonews.
