Aukštai virš Bolivijos Andų, netoli Titikakos ežero, mokslininkai atskleidė ilgai ieškotą senovinę šventyklą. Šis atradimas, atliktas naudojant dronų 3D vaizdus, patvirtino senąsias legendas apie paslaptingą Tiuanako civilizacijos statinį – Palaspata.
Tai ne tik architektūrinis šedevras, bet ir galimas raktas į vienos iš labiausiai organizuotų senųjų Pietų Amerikos civilizacijų paslaptis.
Kur rasta Palaspata?
Palaspata atrasta atokioje vakarų Bolivijos vietoje, ant kalnų keteros prie Titikakos ežero. Dėl sunkaus reljefo šią vietą ilgą laiką buvo sunku pasiekti, todėl jos egzistavimas išliko paslaptyje.
Viskas pasikeitė, kai tyrėjai analizavo palydovines nuotraukas, kuriose buvo pastebėta keistų, geometrinių formų. Tai paskatino siųsti dronus, kurie padarė tikslius 3D žemės vaizdus.
Tik tuomet mokslininkai galutinai įsitikino: Palaspata – tikra.
Kas buvo Tiuanako civilizacija?
Tiuanako – viena seniausių ir labiausiai išsivysčiusių civilizacijų Pietų Amerikoje, gyvavusi maždaug nuo 400 iki 1000 m. e. m.
Ši civilizacija garsėjo savo inžineriniais gebėjimais, žemės ūkio technologijomis ir architektūra.
Manoma, kad Palaspata buvo:
- Šventyklos kompleksas su 15 patalpų aplink centrinį kiemą
- Prekybos centras ar svarbus įėjimo punktas tarp regionų
- Inžinerinis šedevras – galimai su pažangia drėkinimo sistema
- Meno ir keramikos saugykla, kuri liudijo apie aukštą kultūrinį išsivystymą
Ką pavyko nustatyti mokslininkams?
Archeologai nustatė, kad šventykla:
- Buvo pastatyta su milžinišku kruopštumu ir tikslumu
- Galėjo aptarnauti iki 20 000 gyventojų
- Gali atskleisti daugiau apie religines, prekybines ir žemdirbystės sistemas
- Sunyko apie 1000 metus, tikėtina, dėl klimato kaitos ar sociopolitinių pokyčių
Kodėl šis atradimas svarbus?
Šis atradimas svarbus ne tik dėl pačios šventyklos, bet ir dėl metodų, kuriais ji buvo rasta. Tai dar vienas įrodymas, kaip modernios technologijos – dronai, 3D modeliavimas ir palydoviniai duomenys – keičia archeologiją.
Tai taip pat dar kartą parodo, kiek neatrastų lobių vis dar slypi Pietų Amerikos kalnuose.
Tame pačiame tyrime minimi ir nuožulnūs šiaurės Kvebeko regiono uolienų tyrimai, kurių amžius siekia 4,16 mlrd. metų.
Tai vienos seniausių kada nors aptiktų Žemės uolienų. Jos padeda pažvelgti į planetos susidarymo pradžią.
