Ar žinojote, kad atogrąžų Amazonės miškai šiandien auga kitaip nei prieš kelis dešimtmečius? Naujausias mokslininkų tyrimas parodė, kad vidutinis medžių dydis šiuose miškuose palaipsniui didėja, o tai susiję su atmosferoje augančia anglies dioksido (CO2) koncentracija.
Dideli medžiai ne tik keičia miško struktūrą, bet ir tampa esminiais klimato stabilizatoriais, nes sugeria daugiau anglies nei anksčiau.
Šis atradimas leidžia pažvelgti į Amazonės miškus iš naujos perspektyvos: jie ne tik „plaučiai“, bet ir gyva, kintanti sistema, jautriai reaguojanti į žmogaus veiklos sukeltus klimato pokyčius.
Ką tai reiškia planetai, o ypač – mūsų ateičiai?
Kaip mokslininkai pastebėjo šį pokytį?
Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Kembridžo universiteto ekspertės Adrian Eskivel-Muelbert.
Ji su kolegomis išmatavo medžių skersmenį 188 skirtinguose Amazonės baseino plotuose, kurių kiekvienas siekė apie 12 000 kvadratinių metrų. Stebėjimai truko dešimtmečius – kai kurie net 30 metų.
Per šį laikotarpį CO2 koncentracija atmosferoje padidėjo beveik 20 %. Tai suteikė puikią galimybę pamatyti, kaip miško ekosistemos prisitaiko prie naujos realybės.
Rezultatai stulbinantys:
- Vidutinis medžių skersmuo kas dešimtmetį didėjo apie 3,3 %.
- Dideli medžiai daugėja, mažų – mažėja.
- Tik seniausiose, žmogaus nepaliestose miško vietovėse ši pusiausvyra išlieka nepakitusi.
Kodėl medžiai didėja?
Pagrindinė priežastis – CO2 veikia kaip trąša, spartinanti fotosintezę ir biomasės kaupimą.
„Laimėtojai tampa dideli medžiai, kurie efektyviau konkuruoja dėl šviesos ir vandens“, – paaiškina Eskivel-Muelbert.
Tai reiškia, kad Amazonėje vyksta natūrali atranka, kurioje didelės rūšys turi pranašumą prieš mažesnes.
Dėl to visa miško struktūra pamažu keičiasi, o anglies kaupimo gebėjimas tampa labiau priklausomas nuo nedidelės dalies milžiniškų medžių.
Ką tai reiškia klimatui?
Miškai yra vieni svarbiausių mūsų planetos anglies dioksido absorbentų. Jei medžiai tampa didesni ir gali sugerti daugiau anglies, tai turėtų padėti lėtinti globalų atšilimą.
Tačiau ši situacija turi ir pavojingą pusę:
- Dideli medžiai tampa kritiškai svarbūs. Jei jie bus iškirsti ar prarasti dėl gaisrų, ligų ar sausros, pasekmės klimatui bus daug rimtesnės nei dabar.
- Tendencija gali sustoti. Klimato kaita daro įtaką ne tik CO2, bet ir vandens prieinamumui, temperatūrai bei dirvožemio maistinėms medžiagoms. Jei šie veiksniai išsibalansuos, augimo pranašumas gali išnykti.
Pasak Daremo universiteto mokslininko Peterio Etchellso, „CO2 poveikis suteikia vilties, bet nežinome, ar ši tendencija tęsis ilgai“.
Amazonės miško ateitis: viltis ar rizika?
Vienas svarbiausių atradimo aspektų – tai, kad dideli medžiai tampa Amazonės klimato stabilizavimo „ramsčiais“. Tačiau tuo pat metu jie tampa ir pažeidžiamiausia grandimi.
Jeigu prarastume šiuos milžinus, visas miško gebėjimas sugerti anglį smarkiai sumažėtų.
Tai gali turėti grandininių pasekmių visam pasauliui – nuo spartesnio klimato atšilimo iki ekstremalesnių gamtos reiškinių.
