Alerginis dermatitas – tai odos uždegimas, sukeltas alerginės reakcijos į išorinius dirgiklius. Tai viena iš labiausiai paplitusių odos ligų, kuri pasireiškia dėl kontakto su alergenais ir sukelia nemalonius simptomus, tokius kaip paraudimas, niežėjimas, bėrimas ir odos patinimas.
Nors alerginis dermatitas nėra pavojinga gyvybei būklė, jis gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, ypač jei simptomai yra sunkūs arba pasikartoja ilgą laiką.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra alerginis dermatitas, kokios yra jo priežastys, simptomai, diagnostikos metodai ir gydymo būdai.
Kas yra alerginis dermatitas?
Alerginis dermatitas yra odos reakcija, atsirandanti dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Tai uždegiminė liga, kurią sukelia imuninės sistemos reakcija į svetimą medžiagą, kuri normaliomis sąlygomis nėra kenksminga.
Alerginis dermatitas dažniausiai pasireiškia tam tikrose kūno vietose, kurios liečiasi su alergenu. Ši būklė dažniausiai būna lėtinė, ypač jei asmuo reguliariai susiduria su dirgikliu.
Alerginio dermatito atveju, kontaktas su alergenu nesukelia reakcijos iš karto. Simptomai gali atsirasti po kelių valandų arba net po kelių dienų nuo kontakto.
Tai yra vadinamoji „uždelsta“ alerginė reakcija, kai organizmo imuninė sistema ilgainiui atpažįsta alergeną ir sukelia uždegimą odoje.
Alerginio dermatito simptomai
Alerginio dermatito simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus jautrumo alergijai ir kontakto su alergenu laiko. Dažniausi simptomai yra šie:
- Odos paraudimas – pirmasis alerginio dermatito požymis yra odos paraudimas kontakto su alergenu vietoje.
- Niežėjimas – intensyvus niežėjimas yra vienas iš pagrindinių simptomų. Kartais niežėjimas gali būti toks stiprus, kad asmuo intensyviai krapšto odą, taip pažeisdamas jos paviršių.
- Bėrimas – odoje gali atsirasti mažų pūslelių arba mazgelių, kurie vėliau gali sprogti, sukeldami šlapiuojančias žaizdeles.
- Odos sausumas ir pleiskanojimas – kai alerginis dermatitas tampa lėtinis, oda gali tapti sausa, suskilinėjusi ir pleiskanojanti.
- Patinimas – kai kuriais atvejais oda gali išsipūsti dėl uždegiminio proceso.
Simptomai dažniausiai atsiranda toje vietoje, kuri tiesiogiai kontaktavo su alergenu, tačiau jie gali plisti ir į kitas kūno dalis, ypač jei alergenas yra plačiai paplitęs aplinkoje, pavyzdžiui, ore ar vandenyje.
Kas sukelia alerginį dermatitą?
Alerginis dermatitas gali būti sukeltas įvairių dirgiklių, tačiau dažniausiai pasitaiko alergija šioms medžiagoms:
Nikelis – tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių alergenų, kuris randamas papuošaluose, laikrodžiuose, diržų sagtyse ir kitose metalinėse detalėse.
Kvepalai ir kosmetika – daugelis kvepalų, losjonų ir kitų kosmetikos priemonių sudėtyje turi cheminių medžiagų, kurios gali sukelti alerginę reakciją, ypač jei naudojamos tiesiogiai ant odos.
Lateksas – lateksas, randamas pirštinėse, balionuose ir kitose gaminiuose, dažnai sukelia alerginį dermatitą.
Cheminės medžiagos – kai kurie buitiniai valikliai, dažai, tirpikliai ir kitos cheminės medžiagos gali dirginti odą ir sukelti alerginę reakciją.
Augalai – kai kurie augalai, pavyzdžiui, nuodingoji gebenė ar nuodingoji ąžuolas, gali sukelti stiprią alerginę odos reakciją.
Vaistai – tam tikri vietiniai vaistai, naudojami ant odos, taip pat gali būti alergenai ir sukelti alerginį dermatitą.
Alerginio dermatito diagnostika
Diagnozuoti alerginį dermatitą gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti panašūs į kitas odos ligas, pavyzdžiui, egzema ar kontaktinį dermatitą. Tačiau gydytojas gali naudoti keletą metodų, kad nustatytų diagnozę:
Medicininė apžiūra – gydytojas atidžiai ištirs paciento odą ir aptars simptomus, jų pasireiškimo laiką bei ryšį su tam tikrais dirgikliais.
Odos dūrio testas – šis testas padeda nustatyti, kuriems alergenams žmogus yra jautrus. Testo metu į odą įpurškiama nedidelė alergeno dozė, po to stebima reakcija.
Pleistro testas – tai vienas iš dažniausiai naudojamų testų, kuris padeda diagnozuoti alerginį dermatitą. Mažos alergeno dozės uždedamos ant odos ir paliekamos keletą dienų. Jei oda sureaguoja, tai rodo, kad asmuo turi alergiją.
Alerginio dermatito gydymas
Alerginis dermatitas gali būti gydomas keliais skirtingais būdais, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir alergijos pobūdžio. Dažniausiai naudojami gydymo metodai yra šie:
Kortikosteroidiniai kremai – tai vienas iš dažniausiai skiriamų vaistų, kuris padeda sumažinti uždegimą ir niežėjimą. Kortikosteroidai veikia slopindami imuninės sistemos reakciją į alergeną.
Antihistamininiai vaistai – šie vaistai taip pat gali padėti sumažinti niežėjimą ir bėrimą. Jie dažnai naudojami kartu su kitais vaistais, siekiant valdyti simptomus.
Minkštinamieji kremai ir losjonai – šie produktai padeda drėkinti odą ir sumažinti sausumą bei pleiskanojimą, kuris dažnai pasireiškia alerginio dermatito atveju.
Imunoterapija – kai kuriais atvejais, jei alerginis dermatitas yra sunkus ir dažnai pasikartojantis, gydytojai gali rekomenduoti imunoterapiją. Šis gydymo metodas veikia palaipsniui desensibilizuodamas organizmą tam tikriems alergenams.
Vengti kontakto su alergenais – tai yra vienas iš svarbiausių žingsnių alerginio dermatito valdyme. Jei žinote, kokie alergenai sukelia Jūsų simptomus, svarbu jų vengti. Pavyzdžiui, jei esate alergiškas nikelui, venkite papuošalų, pagamintų iš šio metalo.
Kaip išvengti alerginio dermatito?
Nors alerginio dermatito išvengti gali būti sunku, yra keletas prevencinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką:
Atsargiai rinkitės kosmetikos priemones – venkite kosmetikos produktų, kuriuose yra žinomų alergenų, tokių kaip kvepalai, dažai ar konservantai.
Venkite kontakto su žinomais alergenais – jei žinote, kad esate alergiškas tam tikriems metalams, augalams ar cheminėms medžiagoms, stenkitės jų vengti ir naudoti apsaugines priemones.
Naudokite apsaugines priemones – jei dirbate su chemikalais ar kitomis medžiagomis, kurios gali sukelti odos reakcijas, visuomet dėvėkite apsaugines pirštines ir kitą tinkamą aprangą.
Alerginis dermatitas yra gana paplitusi odos liga, tačiau ji gali būti efektyviai valdoma, jei žinote, kas sukelia Jūsų simptomus.
Tinkamai diagnozavus ir gydant šią būklę, galima sumažinti simptomų pasikartojimą ir išvengti komplikacijų.
