Sicilijoje archeologai aptiko unikalią antikinę auditoriją – svarbų šaltinį apie graikų švietimo sistemą.
Šis radinys, aptiktas Agridžente, laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinių įrodymų apie visapusišką ugdymo modelį, kurį taikė Senovės Graikijos visuomenė.
Atrasta pusapskritimio formos salė su laiptuotomis sėdimomis eilėmis ir centrine aikštele leido tyrėjams teigti, jog tai nebuvo įprasta sporto salė ar paskaitų erdvė, o daugiafunkcis centras, skirtas tiek intelektiniam lavinimui, tiek fizinio pasirengimo stiprinimui.
Salė buvo gimnaziono dalis, o pats gimnazionas Akragase (senasis Agridžento pavadinimas) buvo įkurtas dar apie 580 m. pr. Kr.
Nors dauguma graikų gimnazijų buvo orientuotos į fizinį ugdymą, šis radinys rodo, kad Agridžento gimnazija taikė integruotą ugdymo modelį, kuriame buvo lavinami ir kūnas, ir protas.
Salės konstrukcija primena teatrą – pakopiniai suolai ir scena, leidusi ne tik mokytis, bet ir rengti viešas kalbas, debatus, retorikos pratybas. Tai pabrėžia diskusijų kultūros svarbą ugdant piliečius.
Tyrimus atliko Berlyno laisvojo universiteto komanda, bendradarbiaudama su Bario politechnikos universitetu ir „Dolina dei Templi“ archeologiniu parku, vadovaujant prof. Monikai Triumper ir dr. Tomui Lappi.
Tai viena iš pirmųjų detaliai išnagrinėtų antikinių auditorijų, leidžianti pažvelgti į tai, kaip buvo organizuojamas švietimas daugiau nei prieš 2000 metų.
Ypač reikšminga yra epigrafinė medžiaga, rasta salės centre – tai dvi išlikusios kalkakmenio plokštės su kruopščiai įgraviruotais užrašais, nudažytais raudonu pigmentu.
Jose minimas gimnasiarchas, atsakingas už gimnazijos veiklą, bei rekonstrukcijos darbai, kuriuos finansavo vietinis gyventojas, pagerbdamas Hermį ir Heraklį – dievus, dažnai siejamus su ugdymu ir jėga.
Įrašai datuojami I a. pr. Kr. pabaiga, ir yra vieni iš nedaugelio išlikusių epigrafinių šaltinių iš Agridžento, leidžiančių atkurti to meto socialinius ir religinius ryšius, taip pat vietos elito dalyvavimą švietimo institucijų gyvenime.
Nepaisant to, kad tuo metu Agridžentas jau priklausė Romos imperijai, gimnazionas išlaikė graikišką tapatybę, o jo veikla nenutrūko – tai rodo graikų kultūros ir švietimo tęstinumą, net ir pasikeitus politiniam kontekstui.
Tyrėjų komanda planuoja tolimesnius kasinėjimus 2026 m., per kuriuos ketinama atskleisti daugiau edukacinių erdvių, kurios padėtų dar geriau suprasti kasdienį gyvenimą, mokymosi procesą ir visuomenės struktūrą Agridžente.
Šis atradimas išskiria Agridžentą kaip svarbų kultūros ir švietimo centrą vakarų Viduržemio regione.
Architektūros pažanga, užrašų išsamumas ir erdvės struktūra rodo, kad graikai siekė lavinti ne tik kūną sportu, bet ir protą diskusijomis, žiniomis ir retorika.
Tai gyvas liudijimas apie civilizaciją, kuri vertino balansą tarp fizinio ir intelektinio tobulėjimo.
