Mumijos, rastos Pietryčių Azijoje, gali būti laikomos pačiomis seniausiomis pasaulyje. Mokslininkai teigia, kad šių žmonių palaikai siekia net 12 000 metų. Tyrėjai nustatė, kad kūnai, tikėtina, buvo veikiami karščio ir džiovinami dūmais ant laužo, taip sukuriant natūralų mumifikacijos procesą.
Kai kalbame apie mumijas, pirmiausia į galvą dažniausiai ateina senovės Egiptas. Tačiau naujausi atradimai atskleidžia, kad dar prieš faraonų laikus skirtingos civilizacijos naudojo įvairius būdus, kad išsaugotų savo mirusiuosius.
Archeologų komanda Pietryčių Azijoje aptiko įrodymų, jog būtent čia galėjo atsirasti ankstyviausia žinoma mumifikacijos praktika. Kai kurie palaikai datuojami net 12 tūkstančių metų senumo.
Šie radiniai aptikti įvairiuose archeologiniuose objektuose Kinijoje ir Vietname. Žmonių kaulai rasti sulenktomis ar pritūpusiomis pozomis, kai kur su ryškiomis žaizdų bei deginimo žymėmis.
Tokie palaidojimo būdai rodo ne tik ritualinius veiksmus, bet ir technologijas, leidusias kūnus išsaugoti.
Mumijų pėdsakai aptikti ne tik Kinijoje ar Vietname. Kitų palaikų rasta Filipinuose, Laose, Tailande, Malaizijoje bei Indonezijoje, skelbia „Sky News“.
Mokslininkai savo tyrimą paskelbė prestižiniame žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences. Analizuodami kaulus jie padarė išvadą, kad palaikai buvo veikiami ugnies karščio ir dūmų, o taip išdžiovinti.
Tyrėjai iš 95 archeologinių vietovių pietų Kinijoje rinko duomenis apie palaidojimo būdus: žmonės dažniausiai laidoti surišti, stipriai sulenkti arba sėdėdami. Ant kai kurių kaulų aiškiai matosi pjūvių bei nudeginimo žymių.
„Mes pateikiame įrodymus, kad kūnai buvo tarsi rūkymo būdu apdorojami, kad oda išliktų ant skeletų ir taip įvyktų mumifikacija“, – rašoma tyrime.
Vienas iš darbo autorių, Hirofumi Matsumura iš Sapporo medicinos universiteto Japonijoje, pabrėžė, kad ši praktika žmonėms padėjo palaikyti fizinį ir dvasinį ryšį su protėviais. Tai buvo būdas jungti skirtingas kartas ir išsaugoti atmintį.
Žinoma, mumifikacija galėjo įvykti ir natūraliai, ypač ten, kur aplinkos sąlygos sustabdydavo irimo procesą.
Tačiau daug kultūrų sąmoningai kūrė šį reiškinį – naudojo balzamavimą ar džiovinimą, kad pagerbtų mirusiuosius arba palydėtų jų sielas į pomirtinį gyvenimą.
Senovės Egipto mumijos – bene garsiausios pasaulyje. Tačiau pirmieji šio reiškinio pavyzdžiai siekia dar 7000 metų prieš mūsų erą – tada dabartinių Čilės ir Peru teritorijoje gyvenę chinchorro žvejai išvystė savitą mumifikacijos tradiciją, primena „Sky News“.
Įdomu tai, kad net šiandien kai kurios bendruomenės išlaiko panašias praktikas. Vietos gentys Australijoje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje iki šiol savo mirusiuosius kartais rūko, džiovina ir mumifikuoja.
Vis dėlto ne visi mokslininkai vienodai vertina šiuos atradimus. Rita Peyroteo Stjerna, žmogaus evoliucijos specialistė iš Upsalos universiteto Švedijoje, teigia, kad naudoti datavimo metodai galėjo būti tikslesni.
Pasak jos, dar nėra visiškai aišku, ar Pietryčių Azijoje rastos mumijos visose vietovėse buvo nuosekliai rūkytos. Nepaisant to, mokslininkė pripažįsta, kad šis tyrimas yra itin reikšmingas indėlis į priešistorinių laidojimo praktikų pažinimą.
Šie radiniai atveria naują langą į senovės žmonių pasaulėžiūrą ir parodo, jog protėviai turėjo sudėtingas tradicijas, kurios pranoksta mūsų ankstesnį supratimą apie kultūrų raidą.
