Plačiai paplitęs mitas teigia, kad žmogus naudoja tik dešimtadalį savo smegenų. Vis dėlto mokslas seniai įrodė, kad tai netiesa – mūsų smegenys veikia nuolat, net kai to nejaučiame.
Tačiau kai kurie atvejai mokslininkus stebina iki šiol: pasirodo, kad žmonės gali išgyventi net su rimtais smegenų pažeidimais ar be ištisų jų dalių.
Tad kurios smegenų sritys yra būtinos išgyvenimui? Mokslininkai dar ieško atsakymo, o tyrimų rezultatai – pribloškiantys.
Remiantis Live Science šaltiniu, žmogaus smegenys geba palaikyti gyvybę net tada, kai jose trūksta stambių fragmentų.
Vienas iš įdomiausių atvejų – moteris, kurios kairioji smilkininė smegenų skiltis buvo visiškai prarasta. Būtent ši zona atsakinga už kalbą, atmintį ir klausą.
Medikai mano, kad jos smegenys buvo pažeistos vaikystėje dėl cistos, bet ji pati to nepastebėjo – jos smegenys tiesiog „persiprogramavo“.
Paprastai kalbos funkciją atlieka kairysis pusrutulis, tačiau šiuo atveju šią užduotį perėmė dešinysis.
Dar stulbinamesnis faktas – žmogus gali gyventi net su vienu smegenų pusrutuliu. Kai kuriais atvejais, norėdami sustabdyti sunkias epilepsijos formas, gydytojai atlieka hemisferektomiją – tai operacija, kurios metu vienas pusrutulis atjungiamos nuo nervinės sistemos.
Skamba neįtikėtinai, bet pacientai po tokių intervencijų atsigauja ir netgi gyvena visavertį gyvenimą.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Móra Leeb. Dar kūdikystėje ji patirdavo iki 50 epilepsijos priepuolių per dieną. Kai jai buvo vos 9 mėnesiai, atlikta sudėtinga operacija.
Mergaitė turėjo visko mokytis iš naujo – nuo šypsenos iki kalbos. Tačiau jos smegenys prisitaikė, ir šiandien Móra gyvena aktyviai bei pilnavertiškai.
Kai kurie žmonės po tokių operacijų netgi baigia universitetus, kuria šeimas, dirba – turėdami tik pusę smegenų.
Kaip tai įmanoma? Kol kas aiškaus atsakymo nėra, bet viena žinoma tikrai – žmogaus smegenys pasižymi neįtikėtinu plastiškumu ir gebėjimu prisitaikyti.
Vis dėlto egzistuoja sritys, be kurių gyventi neįmanoma. Viena jų – smegenų kamienas, atsakingas už kvėpavimą, širdies plakimą ir kitus gyvybiškai svarbius procesus.
Jis yra „organizmo centrinė valdymo pultas“. Pažeidus šią dalį, išgyvenimo tikimybė – beveik nulinė.
Kita svarbi struktūra – talamas. Jis perduoda jutiminius signalus iš aplinkos į smegenų žievę.
Be jo žmogus negalėtų suvokti aplinkinio pasaulio. Taip pat itin svarbūs bazaliniai branduoliai, kurie reguliuoja judėjimą – jų pažeidimas reiškia visišką kūno kontrolės praradimą.
Įdomu, kad net netekus smegenėlių, atsakingų už koordinaciją, kai kurie žmonės vis tiek gyvena.
Pavyzdžiui, viena moteris sužinojo, jog gimė be smegenėlių tik būdama 20 metų – tai įrodo, kad mūsų smegenys gali adaptuotis net esant itin neįprastoms situacijoms.
Tačiau be kamieno, talamo ar bazinių ganglijų žmogaus gyvybė neįmanoma.
Tai – esminės struktūros, užtikrinančios mūsų egzistenciją.
